Pagalba
V. Banel: į įstatymus būtina įtraukti minimalius darbuotojų atstovavimo įrankius
2017-05-10

Šiandien, gegužės 10 d., vyko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis ir diskusija dėl Darbo kodekso bei su juo susijusio socialinio dialogo iniciatyvos. 

 

Vladimir Banel, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovo, komentaras:

 

Aršūs ginčai dėl Darbo kodekso nesibaigia, o darbuotjų interesai taip ir lieka neapginti.

 

Kodėl taip atsitiko? Apie ką kalba ir ko nori patys darbuotojai? Darbuotojai įsitikinę, kad Darbo kodeksas – blogis Nr. 1. O dėl to kalti visi, įskaitant profesines sąjungas, darbdavius, politikus, Seimą, Vyriausybę, Trišalę tarybą ir nesėkminga derybas.

 

Mano požiūriu, mums trūksta kelių esminių dalykų.

 

Visų pirma, turime per mažai atsakingos lyderystės. Galvoje turiu asmenis, kurie, būdami lyderiais ir atstovaudami tam tikrą interesų grupę, turi per mažai lyderiams būdingų asmeninių savybių arba jas turėdami nejaučia atsakomybės už savo veiksmus. 

 

Antra, per mažai pagarbos ir pasitikėjimo visomis derybose dalyvaujančiomis pusėmis.

 

Trečia, negebame susitarti bendradarbiaujant ir randant abiems pusėms tinkamą sprendimą. Daugybė mokslinių tyrimų ir derybų praktikų teigia, kad bendradarbiavimo derybos (vadinamasis „win-win“ principas) yra tvariausios. Žinoma, tam reikalingi lygiaverčiai derybų partneriai.

 

Galiausiai, trūksta elementarios derybų kultūros.

 

Nuo pat pradžių sakiau, kad Darbo kodekse ar kituose teisės aktuose turi būti numatyti bent minimalūs įrankiai darbuotojų atstovams. Skandinavų patirtis rodo, kad įrankiai reikalingi net ne tam, kad jais būtų nuolatos naudojamasi (pavyzdžiui, laisve streikuoti). Jų reikia tam, kad abi pusės (darbdaviai ir darbuotojai) žinotų tą raudoną liniją, kurią peržengus, laukia tam tikri veiksmai. Trumpai tariant, įsipareigojimai turi būti vykdomi, o bet koks išsisukinėjimas turi būti tinkamai įvertintinamas.

 

Tam, kad socialinis dialogas stiprėtų, o įsitraukimas į profesines sąjungas didėtų, turime padaryti esminius namų darbus.

 

Būtina užtikrinti darbuotojų ir darbdavių gebėjimą vesti lygiavertes derybas, kompensuoti profesinių sąjungų nario mokestį (kaip tai daro skandinavai, kur narystė darbuotojų atstovų organizacijose siekia 70 proc.), sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojų atstovų veiklai, užsiimti darbuotojų švietimu.

 

Ne mažiau svarbu mažinti teisinių ginčų skaičių, numatyti finansines sankcijas už nepagrįstą bylinėjimąsi taip, kaip tai daro švedai. Privalome pakeisti požiūrį „nepatinka, eik į teismą“ į „sėskime prie stalo ir spręskime problemas“. Be to, turi būti taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė už trukdymą profesinių sąjungų veiklai ir supraprastinta galimybė streikuoti.

 

Manau, svarus ir norvegų, dalyvavusių šiandienos Darbo kodekso aptarime. Jie pritaria mūsų siūlymams ir mano, kad tai yra socialinio dialogo pagrindas.