Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
V. Banel: jei norime išvengti tragedijų, turime pareigūnus tinkamai aprūpinti
2015-09-23

 

Kaip manote, kaip būtų galima užkirsti kelią tragiškiems įvykiams, kai žūsta pareigūnai?

Visų pirma, turėtume kalbėti apie priežastis. Kalbant apie žuvusią pareigūnę, manau, mes visi laiku nepasirūpinome, kad tarnybą vykdantys pareigūnai turėtų reikiamas priemones, aprūpinimą, kitaip sakant, būtų visapusiškai aprūpinti ir saugūs savo darbo vietoje. Dabartinių saugumo priemonių, kurias naudoja pareigūnai, nepakanka. Tačiau tokiose situacijose reikėtų daugiau dėmesio skirti ne kaltųjų paieškai, o išsamiam tyrimui, analizei ir prielaidų tokiams įvykiams atsirasti naikinimui. Turėtų būti surinkta ekspertų grupė, kuri, ištyrus įvykį, pasiūlytų taktinius bei aprūpinimo reikiamomis priemonėmis sprendimus.

Pareigūnams vykdant reidus tiek dienos, tiek nakties metu turėtų būti imamasi maksimalių priemonių, kad apsaugotume ne tik pareigūnus, bet ir vairuotojus, keleivius bei pėsčiuosius.  Be apšvietimo liemenių, turėtų būti kaskart statomi specialūs greičio mažinimo ženklai dar gerokai prieš tą vietą, kur dirba policininkai. Tarnybiniai automobiliai turėtų būti specialiai pritaikyti, - dabar naudojamos bendrajam naudojimui skirtos transporto priemonės su apklijuotais ženklais.

Kokius automobilius naudoja kolegos Europoje?

Daugelyje šalių situacija gerokai geresnė nei Lietuvoje. Pareigūnai turi reikiamą specialiąją įrangą, priemones, automobilius su galingesniais varikliais, pastiprintomis pakabomis, taranavimo įtaisais. Pavyzdžiui, Vokietijoje, pareigūnui įjungus švyturėlius automobiliuose įtaisytuose informavimo skydeliuose pasirodo informacija su prašyumu sekti transporto priemonę iki saugios vietos tam, kad policininkas atliktų patikrinimą. Tokiu būdu išvengiama pavojų, kuomet gali būti sužaloti žmonės, be to, nestabdomas eismas ir nesudaromos spūstys.

Jeigu pareigūnas turi sveikatos problemų, kur jis gali kreiptis? Ar jam suteikiame reikiama pagalba?

Turime Vidaus reikalų ministerijai priklausančias medicinos įstaigas, į kurias gali kreiptis kiekvienas pareigūnas. Kalbant apie psichologines problemas būtina pasakyti, kad mūsų visa visuomenė ilgą laiką skeptiškai žiūrėjo į psichologus ir poreikį kreiptis į specialistus laikė tam tikru nukrypimu. Situacija pamažu keičiasi. Policijoje sutelktos nemažos psichologų pajėgos, planuojama jas didinti. Kitiems pareigūnams kiek sudėtingiau gauti reikiamą pagalbą, tačiau nuo kitų metų planuojama proporcingai visose tarnybose paskirstyti psichologų skaičių. Tuo pačiu yra galimybė gauti reabilitacines programas, tačiau anaiptol ne kiekvienas tuo pasinaudoja.

Be kita ko svarbu, kad patys psichologai būtų savo srities ekspertai, pareigūnai jais pasitikėtų ir ne tik nebijotų, bet norėtų kreiptis. Mūsų siekiamybė – Skandinavijos valstybės, kur psichologinė pagalba yra natūralus dalykas. Ten visi suvokia, kad dirbant tokį darbą susiduriama su labai sudėtingomis, tragiškomis situacijomis, todėl kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas.

Ko galėtume pasimokyti iš kitų Europos Sąjungos valstybių saugos ir sveikatos srityje?

Lietuvos teisėsaugos sistemoje sauga ir sveikata yra ganėtinai naujas dalykas, todėl patirties, išties, trūksta. Užsienyje –  viskas atvirkščiai. Niekam net nekyla klausimų dėl pareigūnams užtikrinamų maksimalių prevencinių, darbo metu reikalingų ar reabilitacinių priemonių reikalingumo. Manau, ilgametė Skandinavų, kai kurių kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis turi būti diegiama Lietuvoje.

Europiečiai daug dėmesio skiria tiek fiziniam, tiek psichologiniam pareigūno stabilumui palaikyti. Pavyzdžiui, Švedijoje, pagrindinis dėmesys skiriamas prevencijai. Darbdavys privalo sudaryti tinkamas ir saugias darbo sąlygas, o rizikos veiksnius kuo greičiau pašalinti. Taip pat numatytos profesinių sąjungų teisės ir pareiga skirti asmenis, atsakingus už saugią darbo aplinką, kurie šį darbą atlieka tarnybos metu ir už tai gauna atlygį. Tiriama net menkiausias incidentas, susijęs su neigiama darbo aplinkos įtaka darbuotojui.

Stokholmo policininkai, kurie dirba priemiesčiuose, į darbą vyksta grupėmis saugumo sumetimais. Čia dirbantys pareigūnai nepalieka automobilių bet kur, nes juos dažniausiai subraižo, sugadina. Tuberkuliozės arba hepatito prevencija sprendžiama apmokant pareigūnus, aprūpinant pirštinėmis, mokant kratų taktikos. Visi gatvėje dirbantys pareigūnai dėvi neperšaunamas lengvas liemenes, automobilio bagažinėje yra pilna riaušių ekipuotė, defibriliatorius.

Neseniai lankėmės ir Olandijoje, kur, anot pačių olandų, pasiektas ženklus pasiekimas saugos ir sveikatos srityje – suvokimas, kad policijos pareigūno darbas turi itin aukštą rizikos laipsnį. Būtent tai jiems padėjo sukurti saugos modelį, kuriame tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi pareigą palaikyti stabilią tiek fizinę, tiek protinę sveikatos būklę. Darbdavys privalo suteikti visus reikiamus mokymus, išsilavinimą, įrangą, tinkamą sveikatos apsaugą, kai policijos pareigūnas susiduria su fizinėmis ar protinėmis problemomis dėl darbo pobūdžio. Tuo tarpu darbuotojas privalo propaguoti sveiką gyvenimo būdą tam, kad galėtų tinkamai atlikti savo kaip pareigūno funkcijas.

NPPSS infomacija

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?