Interviu metu Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel teigė, kad tokie pokyčiai, visų pirma, yra susitelkti, susivienyti ir už savo interesus kovoti sugebėjusios pareigūnų bendruomenės nuopelnas. Jo teigimu, pareigūnų pajamų didinimas ir toliau išliks svarbiausiu profesinių sąjungų tikslu.

Kaip vertinate faktą, kad nuo šiandien, liepos 1 d., pareigūnų atlyginimas kyla į naują lygį?

Žinoma, vertinu tik teigiamai. Pastaruosius dvejus metus daug dirbome su Vidaus reikalų ministerija, Seimu, Prezidentūra, Vyriausybe tam, kad pareigūno pajamos leistų jam ir jo šeimai oriai pragyventi. Liepos mėnuo – tas istorinis lūžio momentas, po kurio, viliuosi, daugiau niekada negrįšime į laikus, kuomet pradedančio pareigūno atlygis buvo kiek didesnis nei minimalus atlyginimas – 425 eurai. 

Visgi šis pasiekimas tik pradžia. Mūsų tikslas – „Programos 1000“ startas visose tarnybose ir nuoseklus tolesnis įgyvendinimas. Nuo pat pradžių lygiavomės į mus toli aplenkusias Šiaurės šalis, estus. Jei pradedantis estų pareigūnas gali uždirbti 1000 eurų per mėnesį, o tarp jo ir aukščiausias pareigūnas užimančio kolegos atlygio yra vos 3-4 kartų skirtumas, kodėl to negalime pasiekti Lietuvoje?

Svarbu, kad sutartume, jog pareigūno motyvacija, kvalifikacija, aprūpinimas, pajamų didinimas yra mūsų bendras prioritetas, kolektyvinėse derybose tai akcentuojame. Noriu pabrėžti, kad dauguma teisėsaugos vadovų supranta šią poziciją, bendradarbiauja, inicijuoja pokyčius, ieško sprendimų. Yra ir tokių, kurie vis atranda priežasčių nesikeisti. 

Ar visose įstaigose pareigūnų darbo užmokestis pasieks šį lygį?

Mažiausiai problemų šioje srityje, kad ir kaip bebūtų keista, yra didžiausiose įstaigose - policijoje ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Pastarųjų vadovai ieškojo būdų taupyti, optimizuoti funkcijas, net jei ir teko priimti nepopuliarius sprendimus. Ir tai, visų pirma, yra jų vadovybės ir susitelkusių žmonių nuopelnas. Čia galioja kolektyvinės sutartys, čia didesnės žmonių pajamos yra prioritetas. Tačiau štai Vadovybės apsaugos departamentas nepateikia aiškios informacijos apie tai, kaip planuoja didinti atlyginimus. 

Kaip minėjau, prieš kelias dienas Vidaus reikalų ministerijoje išklausėme, kaip Vidaus reikalų įstaigų vadovai pasirengę didinti pajamas. Pirminės grandies policininkai nuo liepos uždirbs 600 eurų, o viduriniosios 700 eurų atskaičius mokesčius. Kiek mažesniu atlyginimu bus priversti džiaugtis ugniagesiai: 500 ir 650 eurų atlygiu. Iš Valstybės sienos apsaugos ir Viešojo saugumo tarnybų dar laukiame patikslinimų.

Kaip pavyko pasiekti tokius svarius ir paprastiems Lietuvos pareigūnams svarbius pokyčius?

Į Nacionalinį pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimą susibūrę pareigūnai jau prieš gerą dešimtmetį pradėjo diskusijas apie esminę darbo užmokesčio reformą. Ilgus metus kaupėme patirtį, rinkome informaciją apie kitų valstybių situaciją, modelius, derėjomės, kvietėme pareigūnus vienytis ir atstovauti savo interesus. Dar 2005 metais surengėme pirmą rimtą protesto akciją „Atėmė, atima, atims“, kurios metu buvo reikalaujama grąžinti pareigūnams per 2002-2004 metus nesumokėtą darbo užmokestį. Po kelių metų inicijavome masinius teismų procesus dėl pareigūnų darbo užmokestį ribojančių dydžių. 

Bene garsiausiai nuskambėjusiu mūsų protestu tapo 2009 metų akcija „Basas pareigūnas – nesaugūs žmonės“, kuomet visoje Lietuvoje bemaž tūkstantis uniformuotų pareigūnų kelioms minutėms nusiavė batus. Tokiu būdu siekėme atkreipti visuomenės dėmesį į katastrofišką sistemos įstaigų ir jose dirbančių žmonių padėtį ekonominės krizės pradžioje. 

2012-aisiais surengėme didžiulį pareigūnų mitingą, pasienyje – „itališkus“ protestus, kurių metu buvo vykdomas itin kruopštus patikrinimas pasienyje. Tuomet vienijomės ta, kad paskatintume politikus spręsti įsisenėjusias pareigūnų problemas.

2013 metais, Lietuvos pirmininkavimo ES metu, protestavome prie Valdovų rūmų traukdami Vergų ariją, o pernai kovojome už Vidaus tarnybos statutą aplink Seimą sukdami ratus tarnybiniais automobiliais su įjungtais garsiniais signalais.

Visgi panašios akcijos buvo tik ta geriausiai matoma ledkalnio viršūnė. Valandų valandas daugybė mūsų žmonių praleido rengdami reikiamas įstatymų pataisas, siekdami visuomenės pasitikėjimo ir supratimo, kad žmonių saugumu pasirūpinti gali tik saugūs, motyvuoti pareigūnai.

Iš esmės visa ši veikla tik dabar ir pradėjo duoti apčiuopiamus rezultatus. Žinoma, svarbu nesustoti, tobulinti įstatymus, veiklos formas, didinti pasitikėjimą profesinėmis sąjungomis, burti pareigūnus.

Kaip pareigūnų bendruomenė reaguoja į tokius pokyčius?

Nuomonių yra įvairių. Vieni supranta ir palaiko. Yra ir tokių, kurie bijo pokyčių ir bando jais gąsdinti kitus. Juolab, kad bet kokie pokyčiai dažnai sukuria tam tikrus netikrumo laikotarpius. 

Todėl mums reikia susitelkti dar labiau ir toliau judėti pasirinkta pažangos ir reformų kryptimi. Esminis dalykas, kurio trūksta – aiškios nuolatinės komunikacijos iš Vidaus reikalų ministerijos ir centrinių įstaigų pusės. Privalome aiškinti pareigūnams, visuomenei, kas keičiasi, kodėl ir kokius rezultatus tai duos. 

Minėjote, kad šis pasiekimas yra tik tarpinis finišas.

Vienareikšmiškai. Per ilgus veiklos metus supratome, kad nėra nieko nepastovesnio už politikų nuomonę ir pažadus. Todėl negalime prarasti budrumo, o kitas mūsų tikslas yra tai, kad pareigūno atlyginimas būtų ne mažesnis nei 1000 eurų į rankas. Esu tikras, kad tą galime padaryti per artimiausius dvejus metus su sąlyga, kad telksimės ir visi kartu šio tikslo sieksime. Ne mažiau svarbu siekti saugumo standartų, geresnio aprūpinimo, socialinių garantijų, pareigūnams teikiamų sveikatos paslaugų kokybės.  

Labai daug priklauso ir nuo pačių pareigūnų, mūsų bendruomenės. Turime būti kaip niekad vieningi tam, kad pažanga teisėsaugoje vyktų ir toliau. Todėl naudodamasis proga noriu pakviesti pareigūnus nebūti tik pasyviais situacijos stebėtojais, o jungtis prie mūsų. Nes nuo to, pavyzdžiui, taip pat priklauso kaip greitai mums pavyks pasiekti „Programos 1000” įgyvendinimą.

NPPSS informacija