Džiaugiamės, kad vis daugiau pareigūnų nebijo prabilti apie tarnybą ir jos problemas. Tik dalindamiesi problemomis ir ieškodami jų sprendimų galime tikėtis pokyčių. Šįkart gavome Vadovybės apsaugos departamento pareigūno, kuris norėjo išlikti anonimu, laišką. Laiške rašoma, kad tai ne tarnyba, o kova už būvį. 

Pareigūno laišką pateikiame žemiau:

„Tapti pareigūnu ir užtikrinti visuomenės saugumą buvo mano svajonė. Žinoma, tuomet nė nenutuokiau su kokia neteisybe ir abejingumu man teks susidurti.

Ilgai galvojau apie tinkamiausią dabartinės, mano požiūriu, kritinės Vadovybės apsaugos departamento padėties apibūdinimą. Supratau, kad jaučiuosi tarytum laukinėje gamtoje. Tokioje, kur svarbu sugebėti išsaugoti savo gyvybę ir apsirūpinti maistu. O sukasi kas kaip sugeba: vieni bando tapti vadovų draugais mainais į „skanesnį kasnelį“, kiti – ieško teisybės, treti – dirba sukandę dantis ir stengiasi niekam neužkliūti.

Prisipažinsiu, - pastarieji keleri metai buvo nelengi tiek man, tiek mano kolegoms. Paaiškėjo, kad Vadovybės apsaugos departamento vadovams nerūpi nei pareigūnai, nei jų darbo sąlygos ar, juo labiau, motyvacija. Suprask, tapai pareigūnu, turi būti ir taip pakankamai motyvuotas. Visada. Bet kokiomis sąlygomis.

Pradėkime nuo žiemos aktualijų. Jau eilę metų Seimą saugantys Vadoybės apsaugos departamento pareigūnai turi kęsti šaltį darbo vietoje. Gal vertėtų kuriam nors vadovui pasiūlyti išbandyti budėjimą intensyviausią lankytojų srautą turinčiame poste? Neabejoju, kad 16 laipsnių temperatūra tikrai nė vienam nepasirodys tinkama normaliam darbui. Pareigūnai sukasi kaip gali: ieško šildytuvų, kas kelias valandas keičiasi su kolegomis ir eina šildytis į kitas patalpas.  

Vadovybės apsaugos departamentą jau ne vienas pareigūnas padavė į teismą dėl įvairių priežasčių: netinkamai taikomos savaitinės darbo laiko normos, neapmokamų viršvalandžių, apsiginklavimo laiko įskaitymo į darbo laiką. Po pirmų kreipimųsi administracija įvairiausiais būdais stengėsi paveikti pareigūnus sudarydami „išskirtines“ sąlygas kovojantiems už savo teises. Darbas po 8 ar mažiau valandų, kai kiti dirba 12 valandų, darbo vietų kaita ar pamainos kiekvieną savaitgalį – kai kuriems tapo kasdienybe. Po darbo kai kurių dar ir prašoma pratęsti tarnybą keliomis valandomis.

Sakytumėte, ar yra ko čia stebėtis. Žinoma, nėra. Juk nesitikėjome, kad už kreipimąsi į teismą vadovai mus paglostys ar skirs kokią premiją. Kelios bylos jau laimėtos pirminės instancijos teisme, departamentas sprendimus apskundė (o kaip gi), tačiau kai kur ledai pajudėjo.

Girdėjau, kad asmenų apsaugos skyriaus pareigūnams ruošiamasi dvejus metus mokėti priedus iki 15 proc., kitiems – iki 5 proc. Sakysite, kuo jau išskirtiniai ar labiau nusipelnę tie asmenų sargybiniai. Nepamirškime, kad jų darbo užmokestis departamente ir taip yra didžiausias. Vadovybė savo sprendimą „argumentuoja“ kažkokiu mistiniu įstatymu, kurio realybėje net nėra. Visi pareigūnai prieš įstatymą yra lygūs.

Šitame logikos pasigendančiame ir nelygybės kupiname žingsnyje matau vieną logišką paaiškinimą – vadovybė baiminasi, kad dar daugiau pareigūnų kreipsis į teismus. O kodėl visiems pareigūnams nepakėlus atlyginimų 10 proc. nenuvertinant ir nepervertinant nė vieno skyriaus darbo?

Negana to, departamento vadovybė atlyginimų kėlimą įvardija kaip kokį tai administracijos nuopelną. Anaiptol. Atlyginimai turėjo didėti jau pernai, departamentui adresuotas ne vienas profesinės sąjungos raštas.

Tiesa, dar neaišku, ir iš kur bus paimtos atlyginimams skirtos lėšos. Daugiau nei metus buvo visiems sekama pasaka apie tai, kad Vidaus tarnybos statutas neleidžia pareigūnams didinti atlyginimų. Įdomu, kas pasikeitė. Jei lėšų rasta nebus, arba pasibaigus dabartinės vadovybės kadencijai (2018 m. sausio 1 d.) bus nuspręsta priedų atsisakyti, pareigūnai eilinį kartą liks prie suskilusios geldos.

Pabaigai, - apie lūkesčius. Viliuosi, kad nauja Vidaus reikalų ministerijos vadovybė ar net aukščiausi šalies vadovai jau netrukus atkreips dėmesį į Vadovybės apsaugos departamentą apraizgiusį vadovybės viešpatavimo tinklą. Viliuosi, kad nelengvomis sąlygomis dirbantys pareigūnai tos dienos sulauks greičiau nei atleidimo ar savanoriško išėjimo iš darbo. Saugokime ir gerbkime profesionalius pareigūnus!“