Pagalba
Vilniaus patrulis: pareigūnams tereikia kelių paprastų dalykų
2016-11-29

Vilniaus policijos pareigūno laiškas:

Šiuo metu vykstantys pokyčiai policijos sistemoje vienaip ar kitaip palietė kiekvieną pareigūną. Palietė jie ir mane.

Tačiau pradėkime nuo statistikos.

2016-aisiais kasdien buvo atleidžiami maždaug 2 policijos pareigūnai, o tai kone tris kartus daugiau nei buvo priimta. Pareigūnų skaičius nuo 2015 m. sumažėjo 627, nuo 2014 m. – net 991 asmenimis. Po 16 metų pertraukos Lietuvoje tarnybos metu nužudytas policininkas. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo tarnybos metu žuvo 33 policijos pareigūnai: 17 iš jų žuvo avarijose, vykdami į iškvietimų vietas, 2 neišgyveno gelbėdami skęstančius žmones, vienos pareigūnės gyvybę nusinešė nelaimingas atsitikimas, likusioji dalis buvo nužudyti. O kur dar šimtai sužeistų ar sumuštų pareigūnų.

Visi jie tiesiog dirbo savo darbą.

Šiemet buvo atliktas policijos pareigūnų nuomonės tyrimas, kurio metu buvo apklausti daugiau nei 3 tūkst. policininkų. Jo metu paaiškėjo, kad net 58 proc. apklaustųjų jaučia nerimą, kad pablogės santykiai šeimoje, 68 proc. baiminasi darbo, 73 proc.  – socialinių garantijų praradimo, 71 proc. – sveikatos pablogėjimo. Be kita ko, 80 proc. atsakiusiųjų jaučia didesnį ar mažesnį nerimą dėl to, kad gali sumažėti darbo užmokestis.

Išaugo nerimas dėl reformų, vienais iš prasčiausių vertinimų per pastarąjį dešimtmetį pareigūnai įvardijo pasitenkinimą materialiniu paskatinimu, darbo užmokesčiu, socialinėmis garantijomis, darbo krūviu ir galimybe daryti karjerą.

Akivaizdu, kad pastarieji keleri metai, policijoje vykdomos reformos, išties, krečia visą sistemą. Natūraliai turbūt kyla klausimas, taigi ko reikia tiems pareigūnams? Turiu kelis paprastus atsakymus.

1.      Tarnauti Lietuvos žmonėms.

Kai kurie dalykai niekad nesikeičia. Jei paklaustumėte manęs ar mano kolegų pareigūnų, kodėl jie pasirinko tokia profesiją, dauguma jų atsakytų, kad jie tiesiog norėjo vienu ar kitu būdu prisidėti prie visuomenės saugumo. Kad ir kaip tai banaliai skambėtų.

Pareigūnais netampa tie, kurie nori tapti turtingais. Pareigūnais tampa tie, kurie suvokia rizikas. Pareigūnais tapa tie, kurie dažniausiai žino ir sistemos problemas, nedidelį darbo užmokestį, nepakankamas socialines garantijas ar elementarų biurokratizmą. Pastarojo, išties, vis dar daug: pavyzdžiui, pareigūnas sugaišta kelias valandas pildant dokumentus, fiksuojant dokumentus tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Neretai toks tyrimas nutraukiamas jau kitą dieną (dėl įrodymų trūkumo).

2.      Darbui reikalingų priemonių.

Daugelis mano kolegų, įskaitant ir mane, labai myli savo darbą ir stengiasi jį atlikti kiek įmanoma geriau.

Tik pasakykite, kur mums reikia būti ir mes ten būsime. Duokite reikiamas darbui priemones ir mes atliksime savo pareigą.

Omenyje turiu kokybiškas priemones, kurios puikiai veikia ir gali apsaugoti tiek mus pačius (policininkus), tiek ir visuomenę. Pradėkime nuo kokybiškų ir tarnybai pritaikytų patogių automobilių, prie temperatūros pokyčių prisitaikančios uniformos. Su dabartine uniforma žiemą nedaug judant šalta, po fizinio krūvio – karšta. Jau nekalbu apie tai, kad su tais pačiais rūbais turime išbūti visą pamainą (dažniausiai 12 val.). Reikia ir elementarių prožektorių, kuriuos neretam pareigūnui tenka įsigyti pačiam, ir kitų priemonių.

3.      Lyderystės.

Pareigūnams reikia ne gebančių vadovauti ir skirstyti lėšas vadovų, o lyderių. Turiu omenyje drąsius ir profesionalius lyderius, kuriems rūpi ne užimamas postas ar gaunamas atlygis, o jiems pavaldūs pareigūnai, jų darbo kokybė, saugumas ir gerovė. Lyderius, kurie supranta, kad būtina teisingai paskirstyti prioritetus. Lyderius, kurie išliks sistemoje iki tol, kol galės įvertinti savo veiksmų pasekmes ir prisiims už tai atsakomybę. Lyderius, kurie suvokia, kad sistemoje svarbiausi yra žmonės ir pagarba vieni kitiems.

4.      Mokymų.

Policijos pareigūnai nori kokybiškų ir nuolatos vykstančių mokymų, kaip dirbti besikeičiančiomis nusikalstamumo ir tarnybos sąlygomis. Sakau kokybiškų, nes, išties, mokymai ne visada tokie būna.

Patrulis per metus turi vos vienus arba dvejus mokymus, per kuriuos gauna šešis ar, jei pasiseka, kiek daugiau šovinių. Teorines žinias pareigūnai raginami atnaujinti savarankiškai.

Imkime, kad ir neseniai vykusius dokumentų pildymo mokymus. Nepaisant to, kad daugelis pareigūnų turėjo ikiteisminio tyrimo dokumentų pildymo mokymus, atlikti šį darbą daugeliui kolegų vis dar sunku.

5.      Saugumo ir įvertinimo.

Policininkai nori jaustis saugūs tiek tarnybos metu, tiek po jos lygiai taip pat, kaip visuomenė nori, kad pareigūnai, prireikus, jais pasirūpintų tiek dieną, tiek naktį. Tarnybos metu susiduriu su apsvaigusiais, agresyviais ir įvairiomis užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis. Kartais net baisu pagalvoti, kokias pasekmes tai gali turėti. Esu įsitikinęs, kad policininkams privalo būti suteikta maksimali sveikatos ir gyvybės apsauga. 

Už gerai atliktus darbus tiek aš, tiek mano kolegos pareigūnai nori būti įvertinti. Ir tai visiškai suprantama – juk už gerą darbą kiekvienas nori būti tinkamai įvertinta. Už neteisingus pasirinkimus tiek aš, tiek mano kolegos pareigūnai lygiai taip pat nori adekvačių ir neperdėtų veiksmų, o ne užgauliojimų ir viešo smerkimo.

6.      Teigiamų pokyčių.

Šiuo metu vykdomos reformos kone didžiausios per visą policijos istoriją. Natūralu, kad daug ir spragų. Su kolegomis apie tai kalbamės kone kiekvieną dieną.

Daugeliui pareigūnų paprasčiausiai visko per daug ir per greitai. Dažnai jaučiamės tiesiog stumiami į kampą ir ten paliekami likimo valiai. O viskas juk taip paprasta – mes tiesiog norime suprasti, kaip ir kodėl vykdomos vienos ar kitos reformos, norime dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir tapti teigiamų pokyčių dalimi.

7.      Paprasčiausio žodžio „ačiū“.

Rizikuojame savo sveikata ir gyvybe. Rizikuojame ir turtu, kurį kerštaudami gali bet kada sugadinti nusikalsti linkę asmenys. Kone kasdien susiduriame su žmonių žūtimis ar rimtais sužeidimais, neblaiviais ar nuo narkotikų apsvaigusiais asmenimis, kurie elgiasi neadekvačiai, smurtauja. Patys patiriame didesnius ar mažesnius sužalojimus. Ir patikėkite – aš tikrai neperdedu, tai kiekvieno patrulio kasdienybė.

Patruliuojame tada, kai įprastai žmonės miega. Dirbame gatvėse tuomet, kai lyja, šąla, sninga, siaučia pūga. Įprastai dirbame po 12 val., kai Jūsų darbo diena dažniausiai trunka vos 8 val. Visos dienos patirtys, deja, nepasimiršta pravėrus namų duris. Kraupūs vaizdai išlieka ilgam. Neretai daugeliui prireikia ne tik psichologų, bet ir kitų gydytojų pagalbos. Po viso to paprastas piliečių, vadovų ar kolegų žodis „ačiū“ kiekvienam pareigūnui yra didžiausias atlygis.