Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Vladimir Banel: „pareigūnas neturi uždirbti kaip kasininkas“
2015-10-02

Pasitikėjimas policija auga

V. Banel džiaugiasi, kad, nepaisant sunkios ir įtemptos finansinės situacijos bei rezonansinių nelaimių, pastaruosius trejus–ketverius metus stabiliai augo visuomenės pasitikėjimas policijos pareigūnais: „Nors sunkmetis sudavė didžiulį smūgį, kuris atsiliepė paslaugų kokybei ir pareigūnų darbo operatyvumui, dėl ko įvyko keletas skaudžių nelaimių, pernai atliktas pasitikėjimo vertinimo tyrimas parodė, kad policija pasitiki apie 70 proc. gyventojų, o Vilniaus regione pasitikėjimas siekia net 77 procentus.“ Pašnekovo nuomone, žmonės pakeičia nuomonę sužinoję, kokia yra reali policijos padėtis, ir kad net turėdama tokius ribotus išteklius ji stengiasi ateiti žmogui į pagalbą. „Toks didelis pasitikėjimas policija yra pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje“, – džiaugiasi Susivienijimo pirmininkas.

Statutas yra, pinigų – ne

Gegužės - birželio mėnesiais pareigūnai surengė keletą protestų, spausdami Seimą patvirtinti naują Vidaus tarnybos statutą ir pagerinti pareigūnų darbo sąlygas. „Protestus surengėme tik po to, kai buvo išsemtos visos kitos priemonės – bandymas susitarti, apskritojo stalo diskusijos“, – aiškina V. Banelis. Pagrindinis tikslas buvo pasiektas – Seimas patvirtino Statutą, įsigaliosiantį nuo 2016 metų. Tačiau, pasak V. Banel, be papildomų lėšų jis lieka bergždžias: „Pagaliau priimtas Vidaus tarnybos statutas, bet jam įgyvendinti reikia ir papildomo finansavimo, o buvo skirta tik dalis būtinų lėšų. Todėl pasakėme Seimo nariams, kad rudenį būtinai prie to sugrįšime. Vien priėmus Statutą ar kitą teisinę normą niekas nepasikeis, jeigu nebus lėšų jai įgyvendinti. Tokia iniciatyva yra pasmerkta žlugti.“

V. Banel pabrėžia, jog manyti, kad pasitikėjimas policija augs, kai jaunas pareigūnas, pasienietis ar ugniagesys gelbėtojas uždirba 370 eurų į rankas, yra ne tik naivu, bet ir mažų mažiausiai neatsakinga. „Deja, politikai neskuba taisyti šios situacijos. Jei palygintume su artimiausiomis kaimynėmis – Lenkija, Latvija ir Estija – mes atrodome tragiškai, nes jų pareigūnai gauna dvigubai ar net trigubai didesnius atlyginimus, o ką jau kalbėti apie Skandinaviją ar Vakarų Europos valstybes. Estijoje jau keletą metų pradedantieji pareigūnai gauna 1000 eurų atlyginimą į rankas. Tai ne kažkokia tolima valstybė, o mūsų artima kaimynė. Tai lemia valstybės požiūris, kad pareigūnas, kuris rizikuoja savo sveikata ir gyvybe gelbėdamas kitus, turi gauti adekvatų atlygį.“

Statute numatyta visiškai kitokia darbo užmokesčio sistema, nei galiojo iki šiol. Nuo kitų metų pareigūnai galės daryti karjerą ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai. Šiuo metu, norint siekti karjeros ir geresnio atlyginimo, pareigūnas turi keisti pareigas, tapti valdybos nariu ar skyriaus vadovu, tačiau ne visi save ten atranda. Įsigaliojus naujai tvarkai, policijos pareigūnas, patrulis ar pasienietis, nenorintis tapti vadovu, bus skatinamas ne keisti pareigas, bet tapti geriausiu savo srities specialistu. Per reguliarius vertinimus pareigūnas galės ne tik išgirsti gerų žodžių, bet ir gauti didesnį atlyginimą. Žinoma, tai susiję su finansavimu. Jeigu valstybė neskirs tam lėšų, nebus kaip įgyvendinti šios priemonės“, – aiškina Vladimiras Banel.

Rizikuoja gyvybe, o uždirba kaip kasininkas

„Teisėsaugos pareigūnas, kuriam patikėtas žmonių saugumas, negali gauti tokio paties atlyginimo kaip parduotuvės kasoje dirbantis žmogus, nes susiduria pavojumi gyvybei, įtampa. Yra tokių padalinių, kur pareigūnas, išėjęs į tarnybą, nežino, ar sugrįš namo. Čia kalbu apie „Aro“ pareigūnus, ugniagesius, narus, aukštalipius, išminuotojus ir su cheminėmis medžiagomis dirbančius pareigūnus“, – aiškina pašnekovas.

Vladimiras Banel džiaugiasi, kad pagaliau pradėta deramai vertinti kariuomenė ir toje srityje daroma septynmylių žingsnių pažanga. Tačiau jis mano, kad politikai daro klaidą galvodami, jog, sustiprinę krašto gynybą nuo prognozuojamų, bet dar neapčiuopiamų grėsmių, jau būsime saugūs: „Kariuomenė imtųsi veiksmų tik tuo atveju, jeigu prasidėtų karinis konfliktas ir karinė intervencija. Tačiau kalbant apie „žaliuosius žmogeliukus“ ar migracijos procesus, į visa tai pirmiausia reaguoja pasieniečiai, policija arba, kitaip tariant, – vidaus pajėgos.“

Seimas planuoja iki kitų metų vidurio padidinti minimalią algą iki 375 ar net 400 eurų, kuri būtų net didesnė nei dabartinė pradedančio pareigūno alga. „Kas tada gali dirbti policijoje? Tik tie, kurie niekur kitur nepritampa. Jei niekas nesikeis, turėsime rinktis geriausius iš blogiausių“, – perspėja V. Banel.

Ankstyva pensija – našta valstybei ir menka paguoda pareigūnui

Kasmet apie 1000 pareigūnų ir teisėjų išeina į ankstyvą pensiją, ir tai didelė našta valstybei, kai Socialinio draudimo fondas neišbrenda iš įsiskolinimų. Pašnekovo nuomone, reikėtų rūpintis pareigūnu nuo pat jo tarnybos pradžios, kad jis išliktų darbingas kuo ilgiau ir neskubėtų išeiti į atsargą. Tam reikėtų įvesti ir papildomas skatinamąsias priemones, tokias kaip galimybę kaupti didesnę pensiją už papildomus tarnaujamus metus. Taip pat pažangios ES salys turi profesinių pensijų fondus. 

Be to, statutinėse pareigose atitarnavę žmonės galėtų puikiausiai dirbti tos pačios įstaigos ūkinėje dalyje ar areštinėje, apmokyti jaunus darbuotojus.

Naujame Statute nuspręsta ilginti tarnybos trukmę iki penkerių metų, atsižvelgiant į atskiras pareigas. Pirminės grandies pareigūnams – nuo 50 iki 55 metų, viduriniosios – nuo 55 iki 60 metų, o aukštesniosios ir aukščiausiosios grandžių pareigūnams – iki 65 metų. Tuo tarpu ištarnavus 25 metus pensijos dydis sieks 27,5 proc. paskutiniojo atlyginimo dydžio.

„Palyginti su kolegomis iš Estijos, Lenkijos ir Skandinavijos, savo atitarnavusiems pareigūnams ir kariams mokame ne pensijas, o pašalpas. Suomijoje pareigūnai atitarnauja iki 55 metų ir gauna 64 proc. savo paskutinio atlyginimo vertės pensiją. Dabar, jei po dvidešimties metų pareigūnas išeina į pensiją, jis pirmiausia ieškosi kito darbo, nes pensijos nepakanka pragyventi. Tačiau pagal galiojantį įstatymą, bazinę pensiją gauna tik tie į atsargą išėję pareigūnai, kurie neturi kitų draudžiamųjų pajamų. Jeigu žmogus įsidarbina, jis praranda sodrinę pensijos išmoką, todėl dalis į atsargą išėjusių pareigūnų pasirenka dirbti nelegaliai ir slėpti savo pajamas“, – problemas vardija NPPSS pirmininkas.

Vladimiras Banel pabrėžia, kad praktiškai neveikia ir į atsargą išėjusių pareigūnų integracijos programa, formaliai egzistuojanti nuo 2006 m.

Bendrojo pagalbos centro įranga – tiksinti bomba

Visi puikiai prisimename skaudžius įvykius, atskleidusius bendrojo pagalbos centro veiklos spragas, kai pareigūnams nespėjus atvykti į įvykio vietą, žmonės neteko gyvybių. Tačiau, pasak V. Banel, šiandien situacija iš esmės nėra pasikeitusi, jeigu vėl kartotųsi panaši situacija, galėtume sulaukti tokių pačių rezultatų. „Kiek man žinoma, vis dar nėra šimtaprocentinės galimybės nustatyti tikslią žmogaus buvimo vietą. Buvo atlikti praktiniai bandymai, simuliuojamos situacijos, tačiau nepavyko nustatyti tikslios žmogaus buvimo vietos.“

Pasak pašnekovo, bėda ta, kad iki šiol daugybė pinigų buvo investuota netinkama kryptimi, todėl ištaisyti padėčiai jų reikėtų ne ką mažiau. „Iš anksčiau skirtų lėšų buvo nupirkta netinkama įranga, skambučio metu negalintys nustatyti tikslios aukos buvimo vietos. Visi tuo laikotarpiu dirbę įvairių grandžių vadovai supranta, jog naujai iškėlus šį klausimą vėl reikės milijonų, o tada natūraliai kils klausimas, kas praėjusį kartą taip nesėkmingai investavo. Taigi dabar ši spraga yra tyliai užglaistyta, o jeigu įvyks panašių nelaimių, jos gali turėti labai skaudžių pasekmių.“

Originalų tekstą rasite čia: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-10-02-vladimir-banel-pareigunas-neturi-uzdirbti-kaip-kasininkas/135696

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?