Pagalba
VSAT rezultatai: akcentavo tinkamą pokyčių įgyvendinimą (papildyta)
2017-02-20

Vasario 15 d. Vilniaus rajone, Medininkuose, įsikūrusiame Pasieniečių mokyklos komplekse aptarti praėjusių metų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) veiklos rezultatai. Renginyje dalyvavęs Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo ir Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Vladimir Banel pabrėžė, kad būtina aiški komunikacija apie vykdomas pertvarkas, o darbo užmokesčio sistemos tobulinimas privalo išlikti vienu svarbiausių prioritetų.

 

Renginyje taip pat dalyvavo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų pirmininkai Vytautas Bakas ir Julius Sabatauskas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Mindaugas Silkauskas, policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, VSAT vadas Renatas Požėla ir jo pavaduotojai, centrinės įstaigos padalinių vadovai, VSAT rinktinių bei užkardų vadai,  kitų institucijų atstovai.

 

VSAT vadas įvardijo 2017 m. veiklos kryptis 

 

Pagrindinį pranešimą skaitęs R. Požėla susirinkusiesiems pristatė tarnybos veiklą praėjusiais metais. Jis apžvelgė situaciją prie Lietuvos sienos, jos kontrolės statistiką, aktualiausius pasieniečių veiklos klausimus, VSAT vykstančius pokyčius, problemines sritis ir naujus iššūkius, finansų, žmogiškųjų išteklių valdymo ir logistikos aspektus, akcentavo svarbiausius tarnybos tikslus ir vizijas 2017-aisiais.

 

Pristatydamas praėjusių metų savo vadovaujamos tarnybos rezultatus R. Požėla pasidžiaugė, kad 2016-aisiais buvo pradėtos realios organizacinės pertvarkos. Jos yra orientuotos į veiklos efektyvinimą, darbuotojų pajėgų bei jų motyvacijos didinimą, efektyvesnę vidinę komunikaciją apie naujus iššūkius ir įgyvendinamus pokyčius tarnyboje.

 

R. Požėla pabrėžė, kad pertvarkos vykdomos atsakingai, jaučiant ir suprantant galimas socialines pasekmes. Visų priemonių, kartais ir nepopuliarių, imamasi tam, kad būtų suaktyvinta organizacijos veikla.

 

Kalbėdamas apie padėtį prie sienos VSAT vadas pabrėžė, kad 2016-ieji buvo ramesni lyginant su ankstesniais metais. Valstybės sienos pažeidėjų mažėjimas pastebimas visame regione (tą patį konstatuoja ir kaimynai latviai bei estai). Tačiau nuolat reikia stebėti situaciją dėl esamos geopolitinės padėties.

 

R. Požėla akcentavo nuo 2014 m. fiksuojamą tendenciją, kai neteisėti migrantai į Lietuvą dažniau stengiasi patekti per vidaus sieną, t. y. iš Latvijos, nei iš Baltarusijos. “Tarnyba stengiasi stiprinti savo veiklą prie vidaus sienų, - sake R. Požėla. - Kalbant apie bendros Lenkijos – Lietuvos užkardos steigimą, tai bus gerosios praktikos perėmimas iš Lenkijos ir Vokietijos sprendimo. Planuojami pokyčiai ir prie kitos vidinės sienos, t. y. su Latvija”.

 

Pasieniečių išaiškintų kontrabandos gabenimo atvejų skaičius 2016 m. išliko panašus, o sulaikytų tabako gaminių kiekis sumažėjo apie dukart, iki 1,2 mln. pakelių. Tokių veikų užkardymas, VSAT vado teigimu, liks prioritetine veiklos kryptimi.

 

Ir toliau bus siekiama diegti sienos stebėjimo sistemas ten, kur jų dar trūksta, bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais.

 

Pasieniečių vadas informavo, kad Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m programos lėšomis per 2016–2018 m. planuojama atnaujinti anksčiau įdiegtas sienos stebėjimo sistemas Viešvilės, Bardinų, Plaškių, Vileikių, Lavoriškių ir dalyje G.Žagunio, Padvarionių užkardose. Pasak R. Požėlos numatoma įdiegti naujas sienos stebėjimo sistemas valstybės sienos su Baltarusija 160,64 km ilgio ruože (Švenčionių, Pavoverės, Tribonių, Purvėnų, Druskininkų ir Kenos užkardose) ir su Rusija 5,2 km ilgio ruože (Kybartų užkardoje). Taip pat planuojama atnaujinti jūrinę sienos stebėjimo sistemą 119,6 km.

 

Tikimasi, kad šiemet techninių sienos kontrolės sistemų pagalba pavyks užtikrinti, kad jomis būtų stebimi 48 proc. ES sienos ruožo, už kurį atsako Lietuvos pasieniečiai, t. y. 518 km. Šiemet taip pat planuojama statyti apsauginę tvorą prie sienos su Rusijos 45 km ruože.

 

VSAT vykdomą antikorupcinę veiklą R. Požėla įvertino kaip efektyvią, nes 2006–2016 m. už korupcines veikas buvo nuteisti 129 pareigūnai. Tarnybos vadas kvietė pasidžiaugti ir efektyvia VSAT kinologijos veikla.

 

Kalbėdamas apie tarptautinį bendradarbiavimą VSAT vadas pažymėjo, kad yra kuriami puikūs santykiai su didžiąja dauguma viso regiono pasienio tarnybomis (Suomija, Estija, Latvija, Lenkija, Baltarusija, Moldova, Ukraina), netgi Izraeliu.

 

Pernai nemažai bendrų pratybų buvo suorganizuota su Lietuvos kariuomene. VSAT karo metu priskiriama ginkluotosioms pajėgoms, kurios privalo būti parengtos greitam reagavimui, gerai tarpusavio sąveikai ir greitam pergrupavimui, taip pat sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis. Todėl būtina didelį dėmesį skirti VSAT kovinės parengties ir pajėgumų didinimui.

 

Kalbėdamas apie pasieniečių darbo užmokestį R. Požėla įvardino, kad šiuo metu vykdomos įmanomos priemonės pagal Vidaus tarnybos statuto nuostatas, tačiau tie žingsniai yra gana lėti. Norint pasiekti efektyvesnių rezultatų darbo užmokesčio kilimo srityje reikia daryti pakeitimus statute (jo finansiniame priedėlyje) ir aiškiai nustatyti sistemą, kuri skatintų ir motyvuotų pareigūnus. Numatoma, kad bus atliekamas tarnybos pareigybių auditas, tačiau jo tikslas nebus dalį jų naikinti. Tiesiog bus peržiūrimos atliekamos funkcijos, analizuojama, kiek pareigybių būtų optimalu konkrečiai funkcijai užtikrinti. Audito metu bus siekiama maksimaliai išaugoti esamas pareigybes.

 

2015 m. gruodžio mėn. 1081 pareigūnui buvo suteiktos aukštesnės kvalifikacinės kategorijos, dėl to darbo užmokestis padidėjo apie 10 proc. 2016 m. atlikti neeiliniai vertinimai pareigūnams (216), kurie nuo 2016 m.  sausio 1 d. nebegauna 38 Eur priemokos ir jų darbo užmokestis sumažėjo, taip pat pareigūnams (684), kurių individualus koeficientas minimaliai (0,01–0,09) skiriasi nuo nustatyto statute artimiausio aukštesnio koeficiento.

 

2017 m. pareigūnų (nuo grandinio iki kapitono) darbo užmokestis didės dėl priedo už laipsnį 65 Eur (atskaičius mokesčius – 50 Eur). I ketvirtį bus atlikti pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimai, labai gerai įvertintiems pareigūnams bus siūloma didinti pareiginės algos koeficientus, taip pat išdirbti viršvalandžiai ne bus lyginami, o apmokami.

 

VSAT asignavimai per paskutinius dvejus metus padidėjo 13 477 tūkst. Eur, arba 24 proc. lyginant su 2015 m. Papildomai skirta naujojo Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti 5846 tūkst. Eur, pareigybių komplektavimui ir žemesniosios grandies pareigūnų darbo užmokesčio didinimui – 1310 tūkst. Eur, minimalios mėnesinės algos didinimui ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, bei karjeros valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimui – 366 tūkst. Eur, aviacijos pajėgumams stiprinti – 500 tūkst. Eur, tarnybinei uniformai – 300 tūkst. Eur, transportui – 100 tūkst. Eur.

 

Nuo 2016 m. gegužės 1 d. buvo reorganizuoti penki VSAT struktūriniai padaliniai (įstaigos): Lazdijų rinktinė (išdalijant jos teises ir pareigas Varėnos ir Pagėgių rinktinėms), Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė (prijungiant ją prie Ignalinos rinktinės), Aviacijos ir Specialiųjų užduočių rinktinės bei Užsieniečių registracijos centras (prijungti prie tarnybos ir įsteigiant Aviacijos, Specialiųjų užduočių valdybss bei Užsieniečių registracijos centrą).

 

Pasieniečių vadas informavo, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. tarnybos struktūrinių padalinių, turinčių juridinio asmens statusą, skaičius sumažėjo nuo 11 iki 6. Nuo 2017 m. liepos 1 d. bus centralizuojamos VSAT rinktinių bendrosios funkcijos (viešieji pirkimai, kanceliarija, informatika, teisė). Nuo 2018 m. sausio 1 d. numatomas bendrųjų funkcijų centralizavimas (personalas, turto valdymas ir finansai) bei pereinama prie vieno juridinio asmens.

 

R. Požėla įvardino tokias prioritetines 2017 metų veiklos kryptis:

 - stiprinti kovą su šešėlinės ekonomikos apraiškomis, neteisėta migracija ir korupcija;
- plėtoti integruotą sienų valdymą, diegiant modernias sienos stebėjimo sistemas, modernizuojant (atnaujinant) jau įdiegtas sienos stebėjimo sistemas;
- užtikrinti efektyvų žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymą, optimizuojant Tarnybos struktūrą ir funkcijas, didinti darbo užmokestį; 
- stiprinti pasirengimą dalyvavimui krašto gynyboje, vykdyti bendras pratybas su kariniais vienetais;
- skirti dėmesį apsirūpinimui ginkluote, šaudmenimis, amunicija, civilinės saugos priemonėmis;
- užtikrinti tinkamą vykdomų projektų įgyvendinimą iš ES ir valstybės biudžeto lėšų;
- didinti pasieniečio profesijos prestižą, vykdant profesijos populiarinimo priemones.

 

Profesinė sąjunga: net geriausios vizijos gali būti sugadintos netinkamu vykdymu

 

V. Banel atkreipė dėmesį į tai, kad po Seimo rinkimų pareigūnų bendruomenė pirmą kartą turi tiek daug politikų, atėjusių iš tos pačios sistemos ir puikiai žinančių jos ydas bei galimus sprendimus.

 

„Turime tomis galimybėmis tinkamai pasinaudoti. Galimybių daryti pokyčius turime ne vieną ir net ne keletą. Praktika parodė, kad toli gražu ne visos tarnybos geba tuo teisingai pasinaudoti“, - teigė pareigūnų profesinės sąjungos vadovas.

 

Profesinių sąjungų atstovai prisimena, kad ankstesnės VSAT vadovybės kalbėjo apie tai, kaip būtų gerai, jei tarnyba vėl galėtų pati tvarkytis su turimais asignavimais, nes jų nuolat trūksta.

 

„VSAT su nauja Statuto redakcija atgavo asignavimų valdytojos statusą, tačiau diskusijos, ypatingai vykdytojų grandyje, dėl lėšų trūkumo nesibaigia. Pasikeitus VSAT vadovybei buvo pradėti įvairūs struktūriniai pakeitimai, sukurta ne viena darbo grupė, kuriamos vizijos. Kad ir kaip būtų įgyvendinimas stringa.  Pavyzdžiui, kuriame ateities užkardos viziją, tačiau neaiškus jos įgyvendinimas. Nėra vieningos pozicijos dėl specialios paskirties užkardos. Blaškomasi dėl darbo laiko apskaitos modelio, užtikrinančio teisingą apmokėjimą už viršvalandžius“, - teigia V. Banel.

 

Anot jo, vykdant pokyčius turi būti labai aiškūs tikslai, ekonominis efektas, nauda pasieniečiams ir aiški žinia visuomenei. Sutaupytos lėšos turi būti racionaliai naudojamos atlyginimų didinimui ir darbo sąlygų gerinimui. „Akivaizdu, kad be Vyriausybės paramos įgyvendininant „Programą 1000“ neišsiversime, bet ir „namų darbai“ turi būti daromi labai atsakingai“, - įsitikinęs V. Banel.

 

Pasieniečiai: trūksta informacijos

 

Pasieniečių tarpe viešai kalbama, kad „Programa 1000“ ir pertvarkos VSAT nėra aiškios, apie tai trūksta informacijos. Nepaisant to, kad esminiai susitarimai dėl programos ir pertvarkų vyksta Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės lygmenyse, už įgyvendinimą bus atsakingos pačios įstaigos.

 

V. Banel teigimu, VSAT vadovybė turi labai aiškiai, drąsiai ir suprantamai pasakyti pareigūnams ir visuomenei, kaip, kam ir kada bus didinami pasieniečių atlyginimai, kokie pasikeitimai laukia, kaip bus gerinamos darbo sąlygos, stiprinama sienos apsauga. Galima pasidžiaugti, kad VSAT vadas R. Požėla darbo užmokesčio didinimą įvardino tarp kitų tarnybos prioritetų.

 

Pasieniečiai – ne policininkai, o sauga ir sveikata turi tapti prioritetu

 

V. Banel akcentavo ir tai, kad pasieniečių pagalba policijos pareigūnams reaguojant į buitinius konfliktus yra gerai, tačiau pasieniečiai neturi tapti policininkais. „Jie tiesiog tam nėra parengti, neturi reikiamų priemonių, o tai kelia pavojų jų gyvybei ir sveikatai. Buvome išgirsti VSAT vadovybės ir šiuo metu, mano žiniomis, reagavimas vykdomas tik išskirtiniais atvejais“.

 

Ne mažiau dėmesio, anot profesinių sąjungų, privalo būti skiriama ir pareigūnų saugumui. Vienas iš pavyzdžių, kuomet išryškėjo šios srities spragos, - pernykščiai grasinimai Vilniaus rinktinės pareigūnui. Tuomet įstaiga nė neketino pasirūpinti pasieniečio saugumu. Profesinė sąjunga savo ruožtu kreipėsi į VSAT vadovybę, kuri tinkamai reagavo ir problemą išsprendė. V. Banel primena, kad su Statutu įstaigos gavo visus reikalingus įrankius, suteikiančius galimybę užtikrinti pareigūnų saugumą.

 

Vidaus reikalų ministerija, anot V. Banel, privalo tapti aktyviu visos sistemos moderatoriumi ir saugos bei sveikatos srities politikos formuotoju, užtikrinančiu efektyvių priemonių įgyvendinimą. Iš Vidaus reikalų ministerijos profesinės sąjungos tikisi aktyvios praktinės veiklos pareigūnų saugos ir sveikatos srityje, darbo grupės, kuri ir sukūrė Vyriausybės nutarimu patvirtintą saugos ir sveikatos nuostatas įtvirtintusį aprašą, veiklos atnaujinimo ir aprašo vykdymo užtikrinimo.

 

Profesinės sąjungos pastebėjo VSAT postūmį į priekį

 

NPPSS vadovas pasidžiaugė, kad 2016-aisiais po ilgų diskusijų pavyko susitarti dėl esminio dalyko – darbo užmokesčio sistemos suderinimo. Pritarta profesinės sąjungos siūlymui, kad tiems, kurių po 2016 m. sausio 1 d. nustatytas koeficientas nuo aukštesniojo skiriasi 0,01-0,09, būtų organizuojami neeiliniai vertinimai. Be to, su VSAT sutarta, kad 2016 m. būtų suorganizuoti neeiliniai vertinimai C5-A10 kategorijų pareigūnams, kuriems iki 2016 m. sausio 1 d. buvo mokami priedai. Vertinimai vykdyti 2016 m.

 

Be to, didelis laimėjimas ne tik pasieniečiams, bet ir visai sistemai yra tai, kad VSAT dėjo visas pastangas kontrabandininką netyčia nušovusio pasieniečio gynybai teisme. Tačiau V. Banel teigimu, reikia atsakyti į klausimą, ar tikrai po šio įvykio buvo padaryta viskas (kalbant apie specialią ginkluotę, šovinius, kitus transporto priemonių stabdymo būdus, ekstremalaus vairavimo mokymus ir pan.) ir ar esame visapusiškai pasiruošę reaguoti į panašaus pobūdžio įvykius. Anot profesinės sąjungos atstovų, pamokos privalo būti išmoktos, o iš anksčiau darytų klaidų pasimokyta tam, kad klaidos nebūtų kartojamos.

 

VSAT ir profesinių sąjungų šakos kolektyvinė sutartis, NPPSS vadovo teigimu, yra viena geriausių vidaus reikalų sistemoje, vertinant turinį ir sutarties veikimą. Artėja derybų atnaujinimo etapas, tad svarbu, kad praktikoje pasiteisinęs įrankis būtų tobulinamas, o VSAT ir profesinės sąjungos ir toliau bendradarbiautų sprendžiant pareigūnams svarbius klausimus.

 

Profesinių sąjungų teigimu, šiemet didelis dėmesys turėtų būti skiriamas darbo užmokesčio sistemos tobulinimui, „Programos 1000“ įgyvendinimui. Profesinės sąjungos jau kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, siūlydamos atlyginimus didinti keičiant pareiginės algos koeficientus. Be to, didelis dėmesys turi būti skiriamas darbo laiko apskaitai, viršvalandžių apmokėjimui, pensijų tobulinimui. Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso projektų stebėsenai, nes jie taip pat turės įtakos statutinių pareigūnų tarnybai.

 

„Stiprinant sieną tvoromis ir apsauginėmis sistemomis turėtume nepamiršti ir svarbiausio dalyko – pačių pasieniečių, jų aprūpinimo darbo priemonėmis, mokymų ir, žinoma, adekvataus atlygio už tarnybą. Ne mažiau svarbios ir visų vadovų grandys, kurioms turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Turime pritraukti gabiausius, motyvuotus vadovus“, - teigia V. Banel.

 

Apdovanoti pasieniečiai

 

Pasieniečių veiklą savo pasisakymuose taip pat vertino vidaus reikalų ministras, Prezidentės patarėjas, Seimo komitetų ir profesinių sąjungų vadovai.

 

Vidaus reikalų ministras E. Misiūnas suteikė kelis vidaus tarnybos laipsnius pasieniečiams ir įteikė jiems antpečius. VSAT vadas R. Požėla įteikė taurę sportiškiausiu praėjusiais metais pripažinto VSAT padalinio, t. y. Pasieniečių mokyklos, viršininkui Vytautui Stroliai.

 

Renginio pabaigoje Valstybės atkūrimo dienos, Vasario 16-osios, proga Pasieniečių mokykloje besimokantys kursantai parodė literatūrinį istorinį vaidinimą, kuriame atspindėtos patriotiškumo, Lietuvos istorijos ir jos valstybingumo temos.

 

NPPSS ir VSAT informacija