Vyriausybės pasitarime, kuriame dalyvavo ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimiras Banel,  pirmiausia buvo prabilta apie jau ne kartą nagrinėtą problemą – pareigūnų darbo stažo trukmės ilginimą. Turbūt neverta priminti, kad Lietuvoje pareigūnai turi teisę išeiti į pensiją ištarnavę 20 metų ir dėl šios įstatymo normos oponentai seniai žvangina ginklais. Vyriausybės posėdyje vėl buvo pasiūlyta šį terminą prailginti – iki 25 metų. Pasak V. Banel, norint kažką iš žmogaus atimti, vietoje to jam reikia kažką duoti. Todėl NPPSS pozicija šiuo klausimu yra labai aiški: ilginant tarnybos laiką būtina didinti pensinį dydį. Pvz., Lenkijos pareigūnai turi teisę į pensiją išeiti po 15 metų tarnybos  ir gauti 40 proc. buvusio atlyginimo dydžio pensiją. Tuo tarpu šalyse, kur tarnybos stažas numatytas ilgesnis, pensinis dydis yra gerokai svaresnis – tarkime, Suomijoje 65 proc., kai kuriose šalyse net ir 70 proc. V. Banel pasiūlė Lietuvoje laikytis bent jau protingo vidurkio: ilginant tarnybos laiką iki 25 metų profesinės sąjungos siūlo siekti bent jau Europos Sąjungos šalių vidurkio, t. y. – iki 50 proc. Be to, profesinės sąjungos siūlo tarnybos laiko ilginimą taikyti tik naujai ateinantiems dirbti pareigūnams.

Buvo paliestas ir nemažus ginčus tiek viešuose svarstymuose, tiek politikos kuluaruose sukėlęs klausimas dėl kai kurių, vos prieš gerus pusantro mėnesio iš Vidaus tarnybos statuto projekto išeliminuotų, iš esmės galinčių daug ką sistemoje pakeisti nuostatų, pvz. prieš tai į projektą įtrauktą nuostatą dėl vieningos statutinių pareigūnų darbo užmokesčio sistemos sukūrimo ir jos atskyrimo nuo kitų valstybės tarnautojų apmokėjimo sistemos. V. Banel sarkastiškai pareiškė, kad, profesinių sąjungų nuomone, statutas buvo tiesiog iškastruotas. Apskritai, jei kalbėsime apie darbo užmokesčio reglamentavimą dabartiniame projekte, jame neatsižvelgta beveik  į jokius profesinių sąjungų siūlymus. Tokius, kaip priedo už darbo stažą, didesnių atlyginimų sostinės pareigūnams mokėjimą ir pan.

Kaip minėta, iš projekto kaip nebuvusi išnyko nuostata dėl to, kad statutiniams pareigūnams galiotų atskira darbo užmokesčio sistema. Šiuo metu ji yra vienoda visiems valstybės tarnautojams. Šiuo klausimu profesinės sąjungos laikosi kategoriškos ir principinės nuomonės.

„Keistas politikų noras žūtbūt išlaikyti vieningą valstybės tarnybos darbo užmokesčio sistemą. Statutinių valstybės tarnautojų tarnyba kaip diena ir naktis skiriasi nuo valstybės tarnautojų darbo dienos, todėl apmokėjimo už darbą sistema turi būti kitokia. Valstybės tarnautojai dirba nuo 8 iki 17 val. ir daugelis jų net nežino žodžio „viršvalandžiai“. Gi pareigūnų darbas yra nepertraukiamas, kartais ženkliai nukrypstantis nuo normų. Net Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad valstybės  tarnybos santykių  diferencijuoto   teisinio reguliavimo   galimybė   suponuoja  ir  galimybę     skirtingaireguliuoti  valstybės  tarnautojų darbo apmokėjimo   santykius,skirtingoms  (pagal tam tikrus aiškius kriterijus skiriamoms)valstybės  tarnautojų  grupėms taikyti inter  alia   skirtingasdarbo apmokėjimo sistemas. Taigi reikia vieną kartą apsispręsti ar mes norime teisingai apmokėti statutiniams valstybės tarnautojams už tarnybą atsižvelgiant į visus ypatumus ir padaryti ją patrauklesne bei kokybiškesne?“ -  sakė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų  profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas.

Taip pat iš statuto projekto siūloma pašalinti (arba atidėti įgyvendinimą kol atsiras lėšų) daugelį pataisų dėl socialinių garantijų, nors NPPSS ne kartą buvo pateikusi pagrįstus ir pareigūnų socialinį saugumą užtikrinančius siūlymus, kurie – bent dalis jų – buvo įtraukti į projektą, o dabar paprasčiausiai išmesti. „Dabartinis projektas nieko naujo neatneštų. Tai tarsi sena gelda, kurią šiek tiek padažo ir vėl ja naudojasi“, - sakė V. Banel.

Galiausiai vis dėlto nutartą projektą perduoti Seimui tokį, koks jis dabar yra. „Susidaro įspūdis, kad įstatymų leidžiamoji valdžia priversta taisyti vykdomosios valdžios klaidas, nes požiūris toks: et, perduosime, paskui tegul Seime ten sutvarko“, - kalbėjo V. Banel. Pasak jo, labiausiai piktina ministrų pozicija. Jau nekalbant apie finansų ministrą Rimantą Šadžių, kuris, regis ir ne prieš pokyčius, tačiau pageidautų, kad jie nekainuotų nė cento, ypač nesuvokiama vidaus reikalų ministro pasirinkta taktika. Jis akivaizdžiai išsisukinėja nuo bet kokio tiesaus atsakymo, bet kokio konkretaus sprendimo. A. D. Barakauskas neišlaiko pozicijos nei kaip ministras, atsakingas už visą vidaus reikalų sistemą, o tai reiškia – už visuomenės saugumą, nei kaip politikas. Ministras, nežinia – ar pamiršo, ar vengia prisiminti, kad jį į šį postą iškėlė valdančioji partija, kuria jis pirmiausia ir turėtų remtis, norėdamas įgyvendinti teigiamus pokyčius, kurių tiek pareigūnai, tiek visuomenė seniai laukia.

Galima daryti išvadą: jei į vyriausybės siūlymus Seime bus atsižvelgta, Statutas išties bus „iškastruotas“. Visos gerosios idėjos apie patrauklesnę vidaus tarnybą liks tik pažadais.

NPPSS tikisi, kas Seimas nebus toks neryžtingas kaip vyriausybė bei vidaus reikalų ministras ir pritars esminiams vidaus tarnybos sistemos teisinio reglamentavimo pakeitimams ir leis vidaus reikalų sistemai funkcionuoti taip, kad kuo geriau užtikrintų tiek pareigūnų teises, tiek visuomenės saugumą.

NPPSS informacija