Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) atstovai dalyvavo
Liuksemburge vykusioje Europos policijos profesinių sąjungų federacijos EU.Pol
Generalinėje asamblėjoje. Joje daugiausiai dėmesio buvo skirta bendroms ES valstybių
vidaus saugumo problemoms sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje.

„Akivaizdu, kad Europa susiduria su itin komplikuotu saugumo iššūkių deriniu, apimančiu
geopolitines grėsmes, migracijos krizę, organizuotą nusikalstamumą, hibridines atakas.
Pasiekėme tašką, kuomet neužtenka stiprinti tik gynybą nuo potencialių išorės grėsmių.
Vidaus saugumas tapo strategine ES ir kiekvienos valstybės narės būtinybe, svarbia
sudedamąja saugumo dalimi“, – sako Ineta Kursevičienė, LPDPS pirmininkė.

EU.Pol turima statistika atskleidžia pavojingą situaciją ir tendencijas: daugelyje valstybių
narių policijos ir kitų vidaus saugumo tarnybų padėtis sparčiai blogėja. Lenkijoje ir
Ispanijoje – tūkstančiai neužpildytų pareigūnų vietų, Belgijoje – 20 procentų personalo
deficitas sostinėje ir augantis su narkotikais susijęs smurtas. Lietuvoje – žemos algos, per
didelis darbo krūvis ir katastrofiškai mažas naujų pareigūnų pritraukimas. Šie pavyzdžiai,
anot EU.Pol atstovų, atspindi visos ES vidaus saugumo krizę.

EU.Pol Generalinė asamblėja priėmė kreipimąsi į ES institucijas, kuriame išdėstė savo
požiūrį į svarbiausias sistemines policijos problemas Europoje. Jame išskiriami šeši
svarbiausi žingsniai, kuriuos būti žengti, siekiant Europoje sukurti nūdienos grėsmes
atremti pasirengusią policiją.

Pirma, būtina stiprinti žmogiškuosius ir techninius pajėgumus: ES lėšomis remti pareigūnų
pritraukimą į tarnybą, išlaikymą bei technologinę policijos modernizaciją. Antra, būtina kurti
atsparią ryšių infrastruktūrą – investuoti į saugias, hibridinėms grėsmėms atsparias
komunikacijos sistemas. Trečia, turi būti diegiama bendra mokymų sistema, visose
valstybėse derinant mokymų programas ir skatinant institucijų bendradarbiavimą.

Ketvirta, privalo būti aiškiai paskirstyti vaidmenys tarp įvairių tarnybų, nustatant
bendradarbiavimo protokolus tarp policijos, civilinės saugos ir ginkluotųjų pajėgų. Penkta,
gerokai daugiau dėmesio turi būti skirta žvalgybos informacijos mainų stiprinimui: turi būti
sukurtas informacijos dalijimosi realiuoju laiku mechanizmus ES mastu.

Galiausiai, valstybės ir ES turi skirti daug daugiau dėmesio ir resursų policijos pareigūnų ir
jų šeimų gerovei. Saugumo sistema negali funkcionuoti be psichologinio ir socialinio čia
dirbančių ir tarnaujančių žmonių atsparumo.

Minėtame kreipimesi EU.Pol taip pat pakvietė nacionalines vyriausybes ir ES institucijas
pamiršti partines takoskyras ir susitelkti ties ilgalaikiais sprendimais, mat be stabilios,
saugios aplinkos negali klestėti demokratija ir bendra rinka.

„Džiaugiuosi, kad Europa pagaliau įsisąmonina, kad mūsų vidaus saugumo modelis turi
būti reformuotas iš esmės. Pasirengimo strategija jau egzistuoja – dabar metas ją paversti
konkrečiais darbais nacionaliniu ir ES lygmenyse“, – sako. I. Kursevičienė.

EU.Pol vienija per 300 000 policijos pareigūnų įvairiose ES valstybėse.