Naujoji šalies Vyriausybė prieš kurį laiką peršoko pirmąjį simbolinį 100 veiklos dienų barjerą.
Sukaktis dar labai menka, kad daryti pilnavertes išvadas apie veiklą. Visgi tam tikros tendencijos
jau matomos ir jos, jei kalbėti apie Vidaus reikalų ministeriją (VRM) ir policijos bendruomenei
svarbius klausimus, švelniai tariant nei džiugina, nei įkvepia.
Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, atrodo, gyvena tam tikroje paralelinėje realybėje.
Kuomet saugumo situacija regione bei šalyje yra įkaitusi iki raudonumo, o mūsų pasirengimas ir
gebėjimas atremti priešiškų išorės ir vidaus jėgų atakas yra pati svarbiausia politinės darbotvarkės
tema, jo veiklos akcentas – Regionų ministerijos steigimas (kurios atsiradimui, remiantis praėjusių
metų rugsėjį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa, nepritaria daugiau nei pusė Lietuvos
gyventojų).
Ministras sako, jog regioninė politika yra vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų. Galima nuspėti
kodėl. Vienas svarbiausių naujos ministerijos steigimo motyvų – poreikis įsisavinti pinigus regionų
plėtrai. Įsisavinti pinigus. Politikams toks magiškas žodžių junginys. Kaip nurodo VRM, pagrindinis
instrumentas investicijoms regionuose yra Vyriausybės patvirtinta Regionų plėtros programa,
kurioje jiems iki 2029-ųjų numatyta 1,6 mlrd. eurų ES lėšų. Sutikite, įsisavinti tokią sumą daug
įdomiau nei spręsti kasdienes policijos bei kitų statutinių tranybų problemas.
O jų apstu.
Pirma, sistemos finansavimas. Šiais metais policijos sistemos poreikis buvo kiek didesnis nei 100
mln. eurų. Gautas finansavimas – 28 mln. eurų. Kitaip tariant, beveik 4 kartus mažesnis nei reikia.
Policijos bendruomenė jau ne kartą išsakė lūkestį, kad mažiausias atlyginimas policijoje turėtų būti
bent 1,5 tūkst. eurų „į rankas“. Sutikite, ne toks jau didelis už tarnybą, kurioje kasdien rizikuojama
sveikata ar net gyvybe.
Antra, esamų pareigūnų, turinčių teisę išeiti į ištarnautą pensiją, išlaikymas sistemoje. Tai būtina, jei
norime, kad mūsų policija neprarastų profesionalumo ir patirties. Paprasčiausias būdas išlaikyti
tokius žmones tarnyboje – siūlyti jiems priedą prie darbo užmokesčio už kiekvienus sistemoje
išdirbtus metus, tai yra tarnybos stažą.
Trečia, pareigūnų pensijų klausimas pagaliau turi pajudėti iš mirties taško: nustatyti minimalią
pensiją reminatis Vyriausybės patvirtintu Minimalių vartojimo poreikių dydžiu (2025 m. nustatytas
MVP dydis – 450 eur). Taip pat jas būtina indeksuoti kaip ir senatvės pensijas. Pareigūnai
neskatinami likti tarnyboje tikintis didesnės pensijos.
Galima būtų kalbėti dar daugiau: menkos policijos pareigūnų socialinės garantijos, perteklinės
funkcijos, dideli darbo krūviai, privalomas aprūpinimas moderniomis tarnybos priemonėmis, bei
NATO standartus atitinkančia ginkluote ir saugos priemonėmis, o kur dar policijos mokymo
sistema?
Būtent dėl šių problemų ir politikų neįgalumo jas spręsti policijos pareigūnų gretos ir toliau mažėja,
o policijos profesiją renkasi labai maža dalis jaunimo, kuris atitiktų keliamus reikalavimus.
Jei mūsų išrinktieji neturi gebėjimų sutvarkyti sistemą patys, minčių, idėjų ir pavyzdžių visuomet
galima pasidairyti kitur. Juolab, žvelgti toli šį kartą nereikia. Kaimyninės Lenkijos Vidaus reikalų ir
administracijos ministerija paskelbė ambicingą planą, kurio įgyvendinimas nuosekliai didins
policijos pareigūnų skaičių šioje šalyje. Jau pernai Lenkijos policiją papildė 500 pareigūnų daugiau
nei iš jos išėjo. Šiais metais policijos pareigūnų skaičius padidės 2-3 tūkstančiais ir tokią tendenciją
norima išlaikyti artimiausius 2-3 metus. Jei viskas vyks kaip numatyta, dar šiais metais kaimynų
policijos pajėgas jau sudarys beveik 100 tūkstančių pareigūnų.
Be to, Lenkijoje imamasi svarbių darbų, kurie skirti išlaikyti tarnyboje esamus pareigūnus.
Dar pernai Lenkijos policijos pareigūnams buvo pakeltas atlyginimas nuo 1400 eurų „į rankas“.
Šiemet numatomos kitos motyvavimo priemonės, pavyzdžiui, nuo šių metų liepos 1 dienos
planuojama, jog Lenkijoje įsigalios nauja būsto išmokos pareigūnams tvarka. Ji bus taikoma
policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės priešgaisrinės tarnybos, Valstybės
apsaugos tarnybos, specialiųjų tarnybų pareigūnams. Pokyčiais, kaip minėta, siekiama išlaikyti
pareigūnus tarnyboje, mat tai būtina migrantų krizės, įtemptos situacijos pasienyje su Baltarusija,
karo Ukrainoje akivaizdoje. Be to, bus įvestos naujos transporto išlaidų kompensavimo
pareigūnams, taisyklės.
Svarbiausia, kad šiems pokyčiams Lenkijoje pasirengta per rekordiškai trumpą laiką. Reiškia
viskas yra įmanoma, kuomet yra supratimas ir politinė valia.
Gaila, tačiau politinės valios iš esmės spręsti statutinių įstaigų problemas mūsų šalyje kol kas
nesimato. Matyt todėl, kad nėra supratimo, kokią pavojingą situaciją turime. Nes yra svarbesnių
reikalų. Kokių? Suprantama, naujų ministerijų steigimo ir ES pinigų įsisavinimo.
O galbūt ministrui Vladislav Kondratovič vertėtų aplankyti savo kolegas Lenkijoje? Galbūt kelių
dienų seminaras apie tai, kaip ir kodėl lenkai sprendžia policijos problemas pagaliau atvertų akis ir
jam bei jo komandai? Tikiu, kad policijos bendruomenė, profesinės sąjungos galėtų paremti tokią
kelionę net ir savo labai ribotais finansiniais resursais.
