Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šių metų pradžioje paskelbė Sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-243-492/2026. Pareiškėja teismui apskundė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2024 m. sausio 29 d. įsakymą „Dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo“. Teismo buvo prašoma priteisti iš atsakovo po 540,96 eurų butpinigių už kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.
LVAT skundą tenkino ir neskundžiamu sprendimu Įpareigojo atsakovą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatą – išmokėti pareiškėjai apskaičiuotus butpinigius.
Šią situaciją komentuoja Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susiviejimo teisininkas Valdas Kvederis:
„Iš pradžių bylą nagrinėję Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai rėmėsi Policijos departamento 2023 m. gruodžio 5 d. raštu, kuriame, remiantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) rekomendacija, prašoma informuoti įstaigų pareigūnus, gaunančius butpinigius, kad jei jų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys yra sudarytos su artimais asmenimis (kaip jie apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje) ar kitais interesų konfliktą keliančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis, apie tai jie turi nedelsdami, bet ne vėliau kaip per įstaigos nustatytą protingą terminą (rekomenduojame nustatyti dvi savaites), pranešti policijos įstaigai. Pareigūnams turi būti paaiškinta, kad, pateikdami šią informaciją, jie turi teisę nurodyti objektyvias ir pagrįstas tokio sprendimo (nuomoti patalpas iš artimų asmenų) priežastis, kurios bus vertinamos atskirai. Tokių priežasčių nenurodžius, dėl tolesnio butpinigių mokėjimo ir nutraukimo bus sprendžiama pagal turimus duomenis. Apie nurodytas aplinkybes (nuomą iš artimų asmenų) nepranešus ir joms paaiškėjus vėliau, bus sprendžiama dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo, pareigūnų atsakomybės teisės aktų nustatyta tvarka.
VTEK rekomendacijoje nurodyta, kad pareigūnams gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūros turi būti atliekamos, nesudarant prielaidų viešųjų ir privačių interesų konflikto, neskaidraus paramos lėšų panaudojimo rizikoms rastis ar kelti grėsmę institucijos reputacijai; siekiant išvengti tokių rizikų, gyvenamosios patalpos arba jos dalies nuomos sutartys neturėtų būti sudaromos su pareigūnams artimais asmenimis (kaip jie apibrėžiami Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje) ir kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Tokio pobūdžio sandoriai, sudaromi su institucijos darbuotojų (ypač vadovų) artimais asmenimis, visuomenei visuomet kels abejonių dėl jų skaidrumo ir pagrįstumo, todėl, VTEK nuomone, yra galimi tik esant ypatingoms aplinkybėms (pavyzdžiui, nesant kitų alternatyvų).
Teismas byloje konstatavo, kad VTEK įstatymo 17 straipsnio, įtvirtinančio šios komisijos įgaliojimus, 9 punkte numatyta, kad VTEK asmenų prašymu ar savo iniciatyva teikia rekomendacijas ir nuomonę Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo įgyvendinimo klausimais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VTEK įgaliojimai, visų pirma, sietini su Įstatymo nuostatų taikymu, todėl rekomendacijos negali turėti įtakos asmenų teisių įgyvendinimui kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, kai tai nėra susiję su interesų konfliktu, kaip tai apibrėžiama Įstatymo 2 straipsnio 1-4 dalyse. Be to, rekomendacijos nėra privalomo pobūdžio, nes bet kuriuo atveju atsakomybė taikoma ne už rekomendacijų, bet už Įstatymo nuostatų pažeidimą.
Teismas taip pat pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nėra pritaikyta atsakomybė už Įstatymo nuostatų pažeidimą, mat nėra nustatyta, kad ji, sudarydama gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su sesers sutuoktiniu, sukūrė viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymas yra civilinis sandoris, nesietinas su sprendimų priėmimu pareiškėjos tarnyboje. Kai nėra teisės aktų nustatyta tvarka konstatuota pareiškėjos – pareigūnės – atsakomybė dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijos, jos teisė į butpinigių mokėjimą pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį tarnybos vietoje laikytina apribota be teisėto pagrindo.
Noriu atkreipti visų NPPSS narių dėmesį į tai, kad Teismas rėmėsi konkrečiu faktu, jog „nėra teisės aktų nustatyta tvarka konstatuota pareiškėjos – pareigūnės – atsakomybė dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijos.“
Atitinkamai, jei tokia situacija būtų, tai buto nuomos sandoris būtų pripažintas pažeidžiančiu įstatymą ir butpinigiai nebūtų mokami“.
