Šių metų pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) nario bylą ir paskelbė ginčą užbaigiančią nutartį. Po beveik 3 metus trukusio bylinėjimosi LVAT konstatavo, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) diskriminavo pamainomis dirbantį budinčios pamainos vadą, vertinant jo tarnybinę veiklą už 2022 metus.
Ginčas prasidėjo dar 2023 metais, kai budinčios pamainos vadas nesutiko su PAGD parinktu vertinimo rezultatu: pareigūnas įvertintas labai gerai, tačiau jo pareiginės algos koeficientas padidintas tik minimaliai (tuo metu – 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio).
Vertinant pareigūno tarnybinę veiklą, tiesioginis vadovas ją įvertino „labai gerai“, tačiau pasiūlė padidinti pareiginės algos koeficientą „kaip visiems“ pamainų vadams – t.y. 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio. Komisija tiesioginio vadovo siūlymo nepakeitė.
Pareigūnas, padedamas UGPS, kreipėsi į tarnybinių ginčų komisiją. Jis siekė įrodyti, kad jo veiklos rezultatai yra išsiskiriantys iš kitų, jam žinomų, pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatų, tačiau galutinis vertinimas – minimalus. Pareigūno teigimu, taip yra dėl to, kad pamainomis dirbantys pareigūnai yra diskriminuojami, vertinant jų veiklą nėra atsižvelgiama į individualius rezultatus. Labai gerai įvertinti pareigūnai, dirbantys pamainomis, gali tikėtis tik minimalaus pareiginės algos bazinio dydžio padidinimo (tuo metu – 0,5). Tuo tarpu ne pamainomis dirbantys pareigūnai, kurių tarnybinė veikla įvertinama „labai gerai“ gali tikėtis, jog jų pareiginė alba bus padidinta 0,8 pareiginės algos dydžio.
Įrodyti diskriminavimą yra sudėtinga, mat duomenys apie pareigūnų vertinimą nėra atskleidžiami. Todėl pareigūnui teko įrodinėti diskriminacinę praktiką turimomis priemonėmis. Viena iš jų – kolegų pasirašytas raštas, kuriame jie patvirtino girdėję, jog PAGD yra sutarta, kad pamainomis dirbantiems pareigūnams pareiginės algos bus didinamos minimaliai, o ne pamainomis dirbantiems pareigūnams bus didinama daugiau.
LVAT pirmą kartą išnagrinėjus bylą, pirmosios instancijos teismas buvo įpareigotas pareigūnui padėti surinkti įrodymus apie galimą diskriminaciją. Ginčui grįžus į pirmąją instanciją, teismas įpareigojo PAGD pateitkti Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų vertinimo protokolus. Išnagrinėjus protokolus tendencija buvo akivaizdi: daugumai pamainomis dirbančių pareigūnų, kurių veikla vertinama „labai gerai“, pareiginė alga buvo padidinta minimaliai (0,5), tuo tarpu ne pamainomis dirbantiems pareigūnams, įvertintiems „labai gerai“, dažniausiai buvo parenkamas reikšmingesnis pareiginės algos padidinimas (0,8). Teismas įvertino tai kaip tendenciją, rodančią diskriminaciją. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareigūno skundą ir panaikino 2022 m. tarnybinės veiklos vertinimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
LVAT nagrinėdamas bylą atkreipė dėmesį, jog nėra nustatyta kriterijų, kaip parinkti motyvavimo priemonę „labai gerai“ įvertintam pareigūnui. Kartu buvo atkreiptas dėmesys, jog Departamente egzistuoja paplitusi diskriminacinė praktika, kai pamainomis dirbantys pareigūnai yra paskatinami mažiau nei įprastu darbo laiku dirbantys pareigūnai, o tokiam skirtingam vertinimui nėra objektyvaus pagrindo.
LVAT taip pat konstatavo, kad PAGD savo teismui pateiktoje pozicijoje diskriminaciją supranta pernelyg siaurai ir tai neatitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Paminėtina, kad Departamento atstovai diskriminaciją dažnai suvokia tik kaip „lygiavos“ principo pažeidimą. Tai yra, jei kažkas buvo įvertintas prasčiau nei kiti (ir jei visi buvo įvertinti vienodu balu – tai neva niekas nebuvo diskriminuojamas). Tuo tarpu teismas pabrėžė, kad „Apelianto teiginiai, kad pareiškėjas nebuvo vertinamas išskirtinai nepalankiai, nes didžiajai daliai pamainų vadų buvo siūlomas minimalus pareiginės algos koeficiento padidinimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog būtent toks nuoseklus minimalios motyvavimo priemonės taikymas vienai pareigūnų grupei, palyginti su kita pareigūnų grupe, analogiškomis vertinimo sąlygomis, sudarė pagrindą diskriminacijos prezumpcijai kilti. Tai, kad pareiškėjas nebuvo vienintelis asmuo, kuriam taikyta tokia praktika, savaime neeliminuoja diskriminacinio diferencijavimo galimybės, jei jis grindžiamas ne individualiu veiklos vertinimu, o pareigūno priklausymu tam tikrai grupei“ (pabraukta UGPS).
Ši byla reikšminga tuo, kad atskleidė ir kartu patvirtino tai, apie ką patyliukais kalbasi PAGD pareigūnai: Departamente (kaip matyti iš teismo sprendimo bent jau Vilniaus PGV) pamainomis dirbantys pareigūnai yra vertinami mažiau nei įprastu darbo laiku dirbantys pareigūnai. Tokia praktika formaliai pridengiama tuo, esą „įvertinimas visiems vienodas“ ir asmens duomenų apsauga.
„Realybė, pasirodo, yra daug niūresnė. Dabar lieka tik vienas klausimas: ar Departamento atstovai padarys išvadas ir įsiskaitys teismo motyvus. Tokių, galimai nukentėjusių, pareigūnų yra ir daugiau. Kai kuriose bylose dar laukiame sprendimų, be to, dalis pareigūnų atsisakė ginčytis po to, kai PAGD nebuvo tenkintas jų skundas“, – sako UGPS pirmininkas Miroslavas Gerasimovičius.
Anot jo, deja, bet LVAT sprendimas netapo tašku šioje istorijoje.
„Departamentas, vykdydamas teismo sprendimą, 2026 m. vasario mėnesį atliko pakartotinį to paties budinčio pamainos vado tarnybinės veiklos už 2022 metus vertinimą. Panašu, kad PAGD administracija nepasimokė iš ankstesnių klaidų ir, regis, tyčia priėmė nepalankų (minimaliai palankų) sprendimą budinčios pamainos vadui. Pareigūnas, padedamas UGPS teisininkų, kreipėsi į teismą dėl naujojo 2022 metų tarnybinės veiklos vertinimo, teismas skundą priėmė ir rengiasi bylos nagrinėjimui“.
Tai nėra pirmas ginčas dėl tarnybinės veiklos vertinimo, kurį Departamentas pralaimi teisme.
Kovo mėnesį įsiteisėjo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas dėl budinčios pamainos vado tarnybinės veiklos vertinimo už 2024 metus. Vadas ginčijo 2025 m. Departamento direktoriaus sprendimą dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Įvertinus pamainos vado tarnybinę veiklą kaip viršijančią lūkesčius, vadui buvo suteiktos papildomos poilsio dienos. Budinčios pamainos vadas manė, kad toks sprendimas jo atžvilgiu yra neteisingas: jį daug labiau motyvuotų pareiginės algos pakėlimas. Tačiau Departamento direktoriui priėmus įsakymą, beliko tik ginčytis teisme.
Teismas, išnagrinėjęs budinčios pamainos vado skundą, nustatė, kad priimant sprendimą dėl 2024 m. tarnybinės veiklos vertinimo, buvo padaryta esminių klaidų, kurių negalima laikyti rašymo apsirikimais. Dar daugiau – PAGD siekė, kad teismas apskritai nenagrinėtų pareigūno skundo, nes esą pareigūnas buvo įvertintas kaip „viršijęs lūkesčius“ (suprask – palankiai), o parinkta skatinimo priemonė (poilsio dienos), neva, negali būti ginčo dalykas.
Teismas Departamentui dar kartą priminė, kad priimant individualius administracinius sprendimus būtina laikytis įstatymo reikalavimų, o tokie sprendimai gali būti ginčijami. Departamentas nepateikė apeliacinio skundo teismui ir šių metų vasario pabaigoje sprendimas įsiteisėjo. PAGD direktorius turės vykdyti teismo įpareigojimą priimti naują sprendimą dėl pareigūno 2024 metų tarnybinės veiklos vertinimo.
