Pagalba
K. Lančinskas: klaida ne ta, kuri padaryta, o ta, kuri neištaisyta
2016-01-26

Septynerius metus vadovavote Vilniaus apskrities policijai. Kaip per tuos metus pasikeitė policija?

Mano subjektyviu vertinimu, Vilniaus apskrities policija per tą laiką pasikeitė į gerąją pusę. Rezultatai kalba patys už save. Vien pernai gyventojų pasitikėjimas Vilniaus policija siekė 74 procentus ir man tai yra pats geriausias rodiklis.

Tiriame sudėtingiausius nusikaltimus, kurių, kaip žinia, visose sostinėse (ne išimtis ir Vilnius) nutinka daugiau nei kituose regionuose. Jau tapo aksioma, kad, be pagrindinių policijos funkcijų, mes ligonius, gimdyves palydime į ligoninę, mirštančius vaikus gelbėjame. Tai rodo, kad gyventojai policijos pareigūnais pasitiki. Esame profesionalai ir tai ne kartą įrodėme ne tik tokiais būdais, bet ir užtikrinant saugumą riaušių, eitynių už lygybę, prezidentų vizitų ir kitų renginių metu.

Kaip vertinate pareigūnų padarytas klaidas?

Jeigu prisidirbam, taip, kaip tai atsitiko su, pavyzdžiui, Molotkovu, tai labai greitai klaidas ištaisom. Sakyti, kad pareigūnai neturi teisės klysti ir struktūra turi būti ideali, būtų neprotinga. Taip negali būti ir nėra nei vienoje valstybėje. Policininkai yra žmonės: jie klysta, daro klaidas, turi silpnybes kaip ir visi žmonės. Todėl kartais įvairios nelaimės ir atsitinka. Klaida ne ta, kuri padaryta, o ta, kuri neištaisyta. Manau, mes klaidų, jei ir padarėm, tai jas visas ištaisėm.

Kokį kolektyvą paliekate būsimajam vadovui?

Palieku labai brandų kolektyvą, kuris tiki savo profesijos reikalingumu. Tai įrodo pareigūnų elgesys gatvėje, su pažeidėjais, su tais, kurie pas juos kreipiasi pagalbos. Manau, policininkai jau ne kartą įrodė žinantys, ką daro ir niekam nekyla abejonių dėl jų profesionalumo. Vilniaus AVPK dirba labai daug kūrybingų ir inovatyvių žmonių. Be jų daug darbų nebūtume nuveikę.

Tokį kolektyvą aš radau, tokį ir paliksiu. Ta profesionalumo, pasitikėjimo savimi ir vieni kitais, pagarbos dvasia, kurią aš jaučiau atėjęs 1990 metais, vėliau sugrįžęs 2009 metais, išliko iki šiol. Mano darbas buvo visa tai dar labiau išaukštinti ir žmones priversti tikėti tuo, ką jie daro, kai kartais prarasdavo pasitikėjimą savimi.

Jau ne kartą sakiau ir sakysi iki pat mirties – sėkmę lemia žmonės, o ne viršininkas. Ne nuleidę galvas pilkos asmenybės, o inovatyvūs, nebijantys rizikuoti, išsakyti savo nuomonę savo srities profesionalai yra viso pasaulio inovacijų ir tobulėjimo variklis. Kuo daugiau tokių žmonių bus, tuo geriau.

Esu įsitikinęs, kad geriau žinoti žiaurią tiesą, o ne apsimetinėti ir vaidinti, kad to nėra, todėl visada prašiau, kad man sakytų, kaip yra iš tiesų. Nemėgau tų, kurie geba į akis šypsotis, o nuėję į šoną pasirengę tau į nugarą durti peiliu. Dariau viską, kad tokių žmonių Vilniaus AVPK būtų kuo mažiau, todėl tikiu, kad su dabartine komanda galima ir kalnus nuversti.

Kokias įvardintumėte tris pagrindines Vilniaus apskrities policijos problemas?

Pagrindinė problema – žmonių motyvacija ir pamainos tiems pareigūnams, kurie išeina į atsargą, atsiradimas. Šiuo metu iš sistemos išeina daugiau žmonių nei ateina. Ateinančiųjų nebrandumas, patirties stoka nekompensuoja išėjusiųjų patirties. Išties apmaudu, kad Lietuva jau devyniolika metų neturi policijos akademijos. Tai reiškia, kad yra tam tikras kiekis žmonių, kurie iš savo patriotinių idėjų, pareigos jausmo išugdo atėjusį jauną žmogų tam, kad jis vėliau taptų profesionalu. Tų mokytojų vis mažiau, todėl tai itin opi netolimos ateities problema ir rizika turėti nepakankamai patyrusių žmonių susidoroti su tomis užduotimis, kurios mūsų laukia vertinant geopolitinius iššūkius. Ypač didelė ši problema teritoriniuose komisariatuose.

Kita problema – aiškumo, kur eina pati policijos sistema, kaip ji atrodys po 3, 4  ar 5 metų nebuvimas. Yra daug projektų, minčių, idėjų, bet aiškios strategijos, veiksmų plano kaip apskrities viršininkas nesu matęs. Žinau, kad yra matmenys, tačiau tai dar ne viskas, reikia tiksliai žinoti, į kurią pusę mes einame. Reikia nepamiršti, kad policijos darbuotojai kiekvieną dieną dirba labai sudėtingą, darbą, nuo kurio priklauso ne tik viešoji tvarka, bet ir vidinis valstybės stabilumas. Tuo tarpu pradėjus neapgalvotas, chaotiškas pertvarkas jos kerta per motyvaciją ir gali sukelti labai daug negatyvių reiškinių. Ir visiškai nesvarbu, kad tie pokyčiai buvo pradėti kilniais tikslais. Viliuosi, kad greitu metu aiškumo atsiras gerokai daugiau.  

Dar viena bėda – turime nemažai žmonių, kurie daug metų stovi vietoje, bet yra pakankamai įtakingi, vaidina aukšto lygio specialistus. Noriu jiems priminti, kad, atvažiavus tikrinti, pavyzdžiui, patrulių rinktinės darbo, pasipūtęs tikrintojas negali elgtis taip, kaip elgėsi prieš 20 metų. Paskutinį kartą patruliavęs prieš kelis dešimtmečius asmuo privalo suprasti, kad dabar patruliai patruliuoja visiškai kitaip. Viliuosi, kad tokių stovinčių vietoje žmonių ateityje bus gerokai mažiau.

Siekiant išspręsti problemas ir įveikti iššūkius reikalinga rimta, inovatyvi, nebijanti iššūkių komanda. Nei generalinis komisaras, nei jo pavaduotojai viso to nepadarys. Svarbu pasitikėti ir apskričių vadovais, kolektyvais, taikyti jų gerąją praktiką. Kiekviena apskritis per daug metų nuveikė labai daug gerų darbų, įgijo puikios praktikos, įvaldė inovatyvius metodus ir technologijas. Reikia tai įvertinti, pradėti taikyti gerąją praktiką ir eiti toliau turint aiškius tikslus ir veiksmų planą, o ne griaunant dalį procesų ar struktūrų ir tik vėliau galvojant, kas čia bus ir ką galime padaryti.

Norėčiau visiems palinkėti neužmiršti, kad visi sėdime vienoje valtyje, kuri vadinasi „Lietuvos policija“, todėl gerbkime vieni kitus.

Kaip manote, kokie didžiausi iššūkiai laukia naujojo vadovo?

Palieku labai stiprų kolektyvą, todėl kito vadovo iššūkis prisijaukinti kolektyvą arba kolektyvui prisijaukinti naują vadovą. Aš tokią komandą radau ir mano darbas buvo tik padėti jiems vykdyti funkcijas. Tikiuosi, kad toks bus ir naujojo vadovo tikslas. Vilniaus AVPK yra daug rimtų, tvirtų asmenybių, išmanančių darbą, procesus, suprantančių profesijos reikalingumą. Tokius žmones turėti yra auksas, tačiau jiems reikia padėti. Jei naujas vadovas ras bendrą kalbą su kolektyvu, nepradės šienauti galvų, velti intrigų, kolektyvą skirstyti į savus ir svetimus, taikyti dvigubus standartus ar imtis kitų drastiškų veiksmų, manau, viskas bus gerai.

Kitas svarbus dalykas – Vilniaus AVPK turi labai stiprias profesines sąjungas. Buvo nemažai kartų, kai mūsų pozicijos labai išsiskyrė, bet tik per tam tikrą dialogą, tarpusavio supratimą pasiekėme kompromisą. Mano nuomone, svarbiausia – pagarba iš abiejų pusių.

Visoje visuomenėje, kaip ir policijoje, yra tam tikras sluoksnis žmonių, kurie niekuo nesidomi, bet garsiausiai reiškia savo nuomonę. Noriu palinkėti profesinėms sąjungoms nepasiduoti šių rėksnių įtakai ir išmokti vertinti situaciją blaiviai. Dėl vieno neaiškaus atvejo, ar padarytos klaidos suabsoliutinti viską neverta.

Kaip manote, kokie turėtų būti pagrindiniai Vilniaus apksr. policijos komisariato ateities siekiai?

Viena aišku, - Vilnius buvo ir bus Lietuvos sostinė. Tai reiškia, kad čia ir toliau „virs“ politinis, kultūrinis, ekonominis šalies gyvenimas. Čia vyks daug įvairiausių renginių, atvyks daug mūsų valstybės svečių, turistų. Ir, kad ir kaip kas nors norės įrodyti, kad Vilnius nesiskiria nuo kitų regionų – taip tikrai nebus. Vilniuje visuomet bus daugiau nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų, čia dažnai atsiras naujos nusikaltimų rūšys, intelektualesni nusikaltėliai. Todėl liekančiam kolektyvui reikės ir toliau tobulėti, eiti į priekį. Esu įsitikinęs, kad jie tai tikrai sugeba.

Yra labai daug dalykų, kurie susiję su visa policijos sistema. Šiuo metu apskritys vis labiau unifikuojamos, vienodinama struktūra, pareigybių aprašymai, tam tikri procesai. Apskričių vadovų įtaka tobulinimo procesuose tampa vis mažesnė ir mano galva tai ne visai teisinga.

Todėl naujajam Vilniaus AVPK vadovui reikės įsigilinti į tai, kas dedasi, ir įgyvendinti tuos strateginius tikslus, kurie bus iškelti iš policijos vadovybės.  Per ateinančius du metus bus labai daug iššūkių įgyvendinant naują Statutą, Policijos veiklos įstatymą, susitvarktant su pareigūnų vertinimo sistema, kuri lems pareigūnų darbo užmokestį, vidiniais procesais, teisės aktais. Vilniaus AVPK padaliniai yra labai dideli ir vienam vadovui teks atlikti visų pareigūnų vertinimą, todėl bus tikrai sunku tiek tam ruošiantis, tiek imantis įgyvendinimo.

Kaip turi keistis pati policija?

Policija, kaip ir visos institucijos, privalo keistis ir prisitaikyti prie labai dinamiško pasaulio ir visuomenės vystymosi. Mūsų valstybė, kad ir kaip nenorime tuo patikėti, tapo pakankamai moderni, per 26 nepriklausomybės metus daug pasiekė, todėl,mano įsitikinimu, policija gali keistis evoliuciniu, o ne revoliuciniu būdu.

Palyginus su kitomis Vidaus reikalų ministerijos ar valstybės institucijomis policija jau yra toli pažengusi į priekį. Todėl nereikia čia jokių revoliucijų ar struktūrų griovimo. Manau, galime puikiai vystytis evoliuciniu būdu nekeliant sumaišties pareigūnų tarpe, investuojant į žmones, jų kompetencijas, technologijas. Labai svaru taikyti modernias vadybos technologijas, rizikos vertinimo metodikas, investuoti į analitinius gebėjimus, įvertinti, kas buvo padaryta iki šiol. Tvarkydamas savo archyvą radau daug įdomių dokumentų, rengtų 1992, 1996, 2000, 2002 metais, kuriuose daug kas kartojasi. Tai reiškia, kad naujai skiriami vadovai nesidomi tuo kas jau buvo, kas pasiekta ir mes tiesiog sukamės ratu.

Kalbant apie pasikeitimus – turi keisti visa VRM sistema. Bet čia jau politinis reikalas, todėl to nekomentuosiu.

Gal galite iš savo patirties pasakyti, kokie asmeniniai, profesiniai įgūdžiai padeda tinkamai atlikti Vilniaus apskr. policijos vadovo pareigas?

Tikėjimas tuo, ką darai, pasitikėjimas savimi, komanda, nuojauta, kuri ateina su metais, nebijojimas rizikuoti, išsakyti savo nuomonę, apginti kolektyvą, jei jis puolamas be reikalo.

Ko palinkėtumėte naujam vadovui?

Rasti bendrą kalbą su labai stipriu, šauniu kolektyvu, pasitikėti pareigūnais, nebijoti naujovių, inovacijų, jas taikyti savo darbe. Visą laiką prisiminti, kad policijos pareiga yra dirbti ne sau, statistikai, reklamai, o savo artimų, bendraminčių, piliečių ir valstybės labui. Ne mažiau svarbu ir vadovautis išmintimi, pasitikėti vieni kitais ir visuomet išlikti žmogumi.

NPPSS informacija