Pagalba
Kviečiame į kelionę po Lietuvą
2016-04-29

Kelionės kaina:  Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos policijos profesinės sąjungos ir Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos nariams ir jų šeimų nariams – 9 EUR., ne profesinės sąjungos nariams – 14 EUR.

Kelionės programa ir kita informacija yra pateikiama žemiau. Birželio 4 d. 8 val. ryte išvykimas iš Vilniaus, grįžimas – birželio 4 d. apie 20 val. vakare. Registracija vyksta tik iki gegužės 20 d. el. paštu  algimantas.stapcinskas@gmail.com, smulkesnė informacija tel. 8-670-97001.

Ryte 8 val. pajudėsime iš Vilniaus. Pakeliui užsuksime į Senuosius Trakus. Tai senoji Lietuvos sostinė, kurią įkūrė kunigaikštis Gediminas. Spėjama, kad apie 1350 m. čia gimė žymiausias viduramžių Lietuvos valdovas – būsimasis Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Senųjų Trakų piliavietėje stovi Mergelės Marijos su kūdikiu skulptūra. Senųjų Trakų, kurie viduramžiais buvo vadinti Trakai, pilis stovėjusi ant kalvos, juosiamos gilaus griovio ir saugomos 10 m aukščio gynybinės sienos. Ji stovėjo dar XIV a., tačiau vėliau Kęstutis vietovėje prie Galvės ežero, viename jo pusiasalių pastatė naują pilį ir apsigyveno joje. Apžiūrime Senųjų Trakų bažnyčią, vienuolyną ir piliavietę.

Toliau tęsiame kelionę ir aplankome buvusį Lietuvos kurortą – Stakliškes. Vietovė minima kryžiuočių aprašymuose nuo XIV a. pabaigos kaip visko gausus kraštas. IV a. pastatyta pirmoji Stakliškių bažnyčia. XVIII a. seniūnas L. Pacas įrengė prie Žiupos šaltinių druskos varyklą. 1791 m. mineralinius vandenis tyrė Vilniaus universiteto profesorius S. Jundzilas. 1847 m. mineraliniai vandenys imti naudoti gydymo tikslams – tais metais atidaryta nedidelė medinė gydykla, kurioje 1853 m. gydėsi apie 200 žmonių. Miestelis XIX a. viduryje buvo svarbus kurortas, tačiau 1857 m. ištiko didelis gaisras ir kurortas nebeatsigavo, vietoje jo išpopuliarėjo netoliese buvęs Birštonas. Ekskursija po miestelį, esant norui ir galimybei galima paragauti lietuviško midaus ir nusipirkti skanių čia kepamų šakočių.

Vykstame link Jiezno. Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minimas Jiezno vardas, yra 1492 m.  gruodžio 4 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegija – čia minimas didžiojo kunigaikščio Jiezno dvaras ir Jiezno valsčius. 1581 m. minimas Jiezno miestelis. 1633 m. Jiezno dvarą nupirko Steponas Pacas ir Jieznas ilgainiui (XVII–XVIII a.) tapo Pacų giminės rezidencija. XVII a. viduryje miestelis perplanuotas. XVIII a. pradžioje miestelį apiplėšė Švedijos kariuomenė. 1710 m. Jieznas gavo turgų, 1748 m. – prekymečių privilegiją. 1775 m. Pacai pastatydino dvaro rūmus. 1812 m. Jiezną apiplėšė Napoleono kariauna. 1837 m. dalis miestelio ir Jiezno dvaras sudegė, rūmai nebeatstatyti. Miestelis sparčiai plėstis ėmė XIX a. 2-ojoje pusėje nutiesus kelią Kaunas – Druskininkai. Apsilankome miesto aikštėje, apžiūrime bažnyčią ir dvaro liekanas.

Toliau tęsiame kelionę ir aplankome kitą Lietuvos kurortą – Birštoną. Birštonas pirmą kartą paminėtas Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“ 1382 m., kai maršalas Kunas fon Hatenšteinas žygio į Lietuvą metu kariuomenę padalijo į tris dalis –Puniai, Alytui ir Birštonui pulti. Čia Birštonas minėtas kaip Birsten (Birstan) vietovė prie druskingų šaltinių. Tuo metu medinė Birštono pilis priklausė gynybinei Panemunės pilių sistemai, vėliau buvo LDK Vytauto rezidencinė pilis. Po Žalgirio mūšio Panemunės pilys neteko reikšmės ir Birštonas tapo Vytauto medžioklės plotu – iš apylinkių buvo suvaromi ir medžiojami žvėrys, ypač stumbrai. Čia nuo XIV–XV a. buvo kunigaikščių medžioklės Birštono dvaras, kurį mėgo ne tik Vytautas, bet ir Kazimieras Jogailaitis su sūnumis ir kunigaikštienė Elena. Šalia dvaro išaugęs miestelis 1518 m. jau vadinamas miestu, nuo 1529 m. –LDK neprivilegijuotų miestų sąraše, o nuo 1539 m. gavo teisę rengti savaitinius turgus (suteiktos miesto teisės). XV–XVI a. čia buvo karališkasis kurortas, kuriame ilsėjosi Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. XVII a. pradžioje pastatyta Birštono bažnyčia, bet pasibaigus Jogailaičių dinastijos valdymui ir augant Prienams, miestelis pradėjo nykti, nukentėjo per karus su rusais ir švedais. Atstatytas nesilaikant ankstesnio stačiakampio plano. Nuo 1846 m. pradėti tirti druskingi šaltiniai, 1851 m. įkurtas kurortas, nuo 1855 m. pradėtos statyti gydyklos ir namai besigydantiems. Amžių sandūroje pastatyta rusiškųjų ir šveicariškųjų vilų. 1924m. Lietuvos Raudonasis kryžius pasirašė sutartį su Sveikatos departamentu ir įsipareigojo modernizuoti kurortą, įrengti dumblo vonias, vandentiekį ir kanalizaciją, įvesti elektros apšvietimą. Taip Birštonas buvo atgaivintas, pastatyta sanatorijų, įrengtos purvo vonios, mineralinio vandens gydyklos. Ekskursija po miestelį.

Toliau vykstame į Punią. Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų LDK miestų, beveik 400 metų turėjo Magdeburgo teises. Manoma, kad Punioje ant piliakalnio stovėjusi pilėnų pilis, kurią 1336 m. užpuolė kryžiuočiai ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio Margirio, ne pasidavė, bet susidegino. Tačiau tikroji Pilėnų vieta vis dar nenustatyta ir vyksta istorinės diskusijos dėl tikrosios vietos. Pirmąkart Punia minima 1382 m. Vygando Marburgiečio kronikoje, XIII–XIV a. čia ant piliakalnio stovėjo Punios pilis. Medinė pilis buvo sudeginta, XV a. pradžioje atstatyta. 1425 m. pastatyta Punios bažnyčia. 1503 m. Karalius Aleksandras suteikė Magdeburgo teises, XVI a. viduryje Punios pilis vėl sudegė, o XVI a. pabaigoje pastatyti nauji dideli dvaro rūmai (atkasta dalis jų pamatų, spėjama, kad jie irgi buvę mediniai, tik atskiros dalys mūrinės). Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIII a. pradžioje dėl Šiaurės karo smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir davro rūmai. 1764 m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė rotušė. Apsilankome miestelyje ir piliakalnyje.

Po apsilankymo Punioje vykstame į Raižius degustuoti šimtalapio. Totorių vietinės bendruomenės nariai papasakos apie savo papročius. Po degustacijos vykstame namo. Planuojamas grįžimas į Vilnių apie 20 val.

Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:

1. Kelionė  autobusu.
2. Ekskursinė programa.
3. Kelionės vadovo, gido paslaugos.

PAPILDOMAI mokamiems objektams reikia turėti apie 5 EUR šimtalapio edukacinei degustacinei programai.