Pagalba
A. Tapinas. Sizifo akmuo girto „fūristo“ kelyje
2015-09-08

Ir rideni tą akmenį, pamažu rideni, žingsnis po žingsnio kopi aukštyn, pasitelki bendražygius ir bendraminčius, pasižiūri aukštyn – ir kalno viršūnė, regis, jau visai netoli. O tada atlekia girtas vilkiko vairuotojas Gintaras Badauskas ir kartu su jaunos pareigūnės gyvybe nuteškia akmenį atgal į žemiausią dugną. Kai prieš porą mėnesių rašiau, kad didžiausia Lietuvos problema yra alkoholis, kilo garsūs ginčai. Buvo sakoma, kad tai tik pasekmė, o ne priežastis. Ir štai prašau. Vėl baltų lelijų jūra, vėl mirties bausmės reikalaujantys balsai, vėl policijos ir vidaus reikalų sistemos vadovai lekia į nusikaltimo vietą ir kalba tai, ką jau seniai girdėjome, jauni partijų vadovai fotografuojasi įvykio vietoje ir filosofuoja apie paaukotas gyvybes, o Prezidentė ragina susitelkti.

Deja vu?

Tam tikra prasme taip.

Beveik visa tai jau matėme ir ne kartą. Matėme 2007 metais Aleksandrijoje, kur girtas policininkas Saulius Paulikas traiškė tris vaikus. Matėme 2008 metais Šilutėje, kur girtas vairuotojas Darius Vaitkus partrenkė keturis vaikus, vienas iš kurių mirė. Matėme 2009 metais Virbalyje, kur ne pirmą kartą vairuojantis girtas vairuotojas Rimas Muraškovas pražudė septynis žmones, iš jų tris mergaites. Matėme 2014 metais Užpaliuose, kur bėgdamas nuo policijos girtas Mantas Šironas pražudė tris žmones ir pabėgo.

Apie tokius „eilinius“ įvykius, kuriuose dėl girto žudiko kaltės žūsta ne vaikas ar pareigūnas, o tiesiog žmogus, jau apskritai kronikas reikėtų rašyti. Galime netgi segmentuoti pagal aukos statusą. 2012 m. sausis. Kaunas. Girtas vairuotojas pražudo žmoną. 2012 m. gegužė. Pasvalio rajonas. Girtas vairuotojas pražudo žmoną. 2014 m. birželis. Vilniaus rajonas. Girtas vairuotojas pražudo žmoną.

Deja vu. Ir tuščias kalbėjimas. Ir patogus negirdėjimas.

Prezidentė ragina visuomenę susitelkti ir bendromis jėgomis stabdyti karą keliuose. Visuomenė prezidentę išgirsta ir susitelkia. Per savaitę vien Vilniaus apskrityje įkliūna 51 neblaivus vairuotojas. Pusė – per savaitgalį po Radviliškio tragedijos. Kokios kinivarpos turi suktis tokių žmonių galvose? Vien Vilniuje ir vien tik įkliuvusių. Ekstrapoliuojam skaičius – kiek iš viso keliuose važinėja potencialių žudikų? Gegužės pabaigoje policijos reiduose buvo patikrinta beveik 10 000 vairuotojų, iš jų 1.4% buvo neblaivūs, 0.25% - buvo nustatytas sunkus girtumas.

Vadinasi, iš 1000 pro jus pravažiuojančių mašinų 14 vairuoja potencialūs, o maždaug 3 – konkrečiai nusiteikę žudyti žmonės.

O kiek dar „išgėriau bokalą alaus“ vairo riterių, sėkmingai palendančių po ta magiška „0.4 promilės“ riba?

Todėl ir antraštės liejasi kaip iš gausybės rago. Štai vien tik DELFI portale per šią vasarą spausdintos žinios:

Girtas pavėžino draugą; girto vairuotojo visureigis nuskriejo nuo skardžio; visiškai girtas vilkiko vairuotojas sužalojo tris žmones; girtas 19-metis taranavo policijos mašiną; Palangoje girtas vairuotojas rėžėsi į stulpą; girtas vairuotojas nulėkė nuo kelio; girtas vairuotojas Vilniaus centre apdaužė penkis automobilius; girto vairuotojo gaudynės Rietave: trys žmonės ligoninėje; girtam vairuotojui Alytuje kliudė parduotuvė; pabėgęs girtas vairuotojas grūmėsi su kinologu; girtas vairuotojas numetė kyšį; girtas vairuotojas spruko nuo pasienieči; girtų bėglių mašina su dešimtmečiu vaiku trenkėsi į medį; girtas vairuotojas parbloškė dviratininkę; girtas vairuotojas pervažiavo moterį; girtas vairuotojas apvertė kariškių sunkvežimį; girtas vairuotojas įkliuvo važiuodamas gydytis nuo alkoholizmo.

Vis dar manote, kad alkoholis nėra didžiausia problema? Ir kad jūsų artimi žmonės kasdien dalyvauja loterijoje, turėdami 0.25 proc. šansą pralošti savo gyvenimą?

Jums nepakanka ciniško pareigūnę pražudžiusio Badausko nusiviepimo: „ne aš pirmas ir ne aš paskutinis?“

Ko dar reikia, kad sprendimus priimanti Lietuvos valdžia liautųsi tuščiai kalbėti, o atsistotų ir pareikštų – „Pasiekta riba. Dabar kova su girtais vairuotojais yra valdžios ir visuomenės prioritetas. Priimsime drastiškus, naujoviškus, galbūt nepatogius sprendimus, bet šitą kovą laimėsime“. Ko? Sutraiškytų šeimų, užmuštų trijų vaikų, pražudytos jaunos pareigūnės dar nepakanka? Gal reikia, kad girto vairuojamas geltonasis vaikų autobusiukas kaktomuša susidurtų su iš olimpiadų grįžtančiais studentais? O juk jau turėjome atvejų, kai priliuobę vairuotojai kėsinosi sėsti už geltonųjų autobusiukų vairų.

 Ir jeigu stojam į kovą – tai iki galo. Drauge ir turėdami strategiją.

Bausmės.Vidaus reikalų ministras jau kalba apie maksimalias bausmes išgėrusiems vairuotojams, bet ar tikrai dvi promiles jau susileidusio ir už vairo sėdančio šaunuolio išpuvusiose smegenyse dar sužibės mintis ir įsijungs savisaugos instinktas? Bausmes siūlyčiau plėsti, kad kliūtų ir leidusiems girtam sėsti už vairo bendrininkams, taip pat kad potencialūs žudikai pagalvotų apie pasekmes, būdami blaivūs. Kad žinotų, jog pagauti girti pasirodys visu gražumu viešojoje erdvėje ir tikrai nepadės savo tolesnei karjerai. Įspėjimai. Paleisti ir reklamuoti atskirą trumpąjį numerį, skirtą pranešti apie neblaivius vairuotojus. Per plačią ir ilgalaikę reklamos kampaniją įkalti į galvas žmonėms, kad tai nėra skundimas, tai pilietiškas veiksmas, kuris galbūt užkerta kelią žmogžudystei.

Švietimas.Neužtenka pakrapnotų vaizdo klipų su „automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos“. Reikia masyvios ir ilgalaikės kampanijos, kurioje dalyvautų visos televizijos ir radijo stotys, visi didieji portalai, visi nacionaliniai ir regioniniai dienraščiai. Reikia sutelkti Lietuvos žinomus žmones, visus autoritetus ir nuomonės formuotojus. Reikia virusinių klipų ir socialiai atsakingų barų akcijų. Reikia, kad kiekvienas žinių vedėjas kasdien atsisveikindamas primintų „Nevairuokite išgėrę, negadinkite gyvenimo sau ir kitiems“, kad kiekvienas atlikėjas didelio koncerto pabaigoje akcentuotų „nevairuokite išgėrę“, kad kiekvienas kunigas pamokslo metu pasakytų „nevairuokite išgėrę“. Kad nuo mažų dienų mūsų jaunajai kartai tėvai, mokytojai, visuomenės lyderiai ir pareigūnai kartotų – „kai užaugsi ir turėsi mašiną, nevairuok išgėręs“.

Reidai.Nuolatiniai policijos reidai yra tikrai gerai ir jie vis dažniau matomi, bet jų per mažai. Kiekvieną savaitgalį kiekvienas didesnis miestas naktį turėtų būti suspaustas geležiniu patrulių žiedu. Kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti, kad tą vakarą jį stabdys. Kiekvienas sustabdytas blaivus vairuotojas turėtų padėkoti pareigūnui už darbą. Trūksta lėšų? Ne, trūksta valios. Įkurkite paramos fondą, kuriam galėtų aukoti visuomenė. Trūksta žmonių? Pasitelkite kariškius. Buvo gražu žiūrėti į pirmosiomis rugsėjo dienomis prie perėjų budinčius uniformuotus vyrus. Jeigu tai nacionalinis reikalas, susitelkime visi. Nepraleiskime ir nepaleiskime girtų žudikų.

0.4 promilės.Jeigu atvirai, tai niekaip nesuprantu, kokią naudą gauna viešasis interesas iš nuolatinės žmonių saviapgaulės ir „rusiškos ruletės“ su savimi – na, išgersiu vieną mažą, nieko tokio nebus, žinau savo normą. Žinau, nes pats ilgą laiką žaidžiau šituos žaidimus ir tuo nesididžiuoju. O žala didžiulė ir palengva šliaužianti – nuo vieno mažo iki vieno didelio, po to iki vieno didelio ir mažo. Ir iki per vėlai paspaustų cypiančių stabdžių naktiniame kelyje. Nuoširdžiai bandau suvokti 0.4 prasmę šiame kraupių žūčių kontekste ir niekaip nesuvokiu. Nulis promilių ir viskas aišku. Eini gerti – dar būdamas blaivus žinok, jog jau nevairuosi.

Alkoholio prieinamumas.Ši tema, paskaninta alkoholio lobistų pastangomis, politikams ima grėsti asmenybės susidvejinimu. Kad ir jaunoji socialdemokratų žvaigždė Juras Požela – iš vienos pusės smerkia girtus vairuotojus ir žada palaikyti griežtesnes bausmes, iš kitos kuo tolyn stumia draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse įsigaliojimą, motyvuodamas, kad taip bus iškreipta rinka ir be to, degalinėse parduodamas alkoholis sudaro tik 2% visos rinkos. O kiek procentų girtų vairuotojų įsigyja jį degalinėse? Ir apskritai – kur rimta studija, kur ir kaip alkoholį vartoja girti vairuotojai. Turėsim šiuos duomenis, turėsim galimybę strateguoti ir vartojimo prevenciją. Ir paskutinis, bet mano galva – svarbiausias dalykas. Šansas Lietuvai tapti pavyzdžiu pasauliui ir tikrai drąsia šalimi.

Alkolokai.Įrenginiai, kurie neleis užvesti automobilio, jei esate bent kiek išgėręs. Pasaulyje alkolokai naudojami kaip prevencinė bausmė jau sugautiems girtiems vairuotojams, o taip pat pažangiausios valstybės, pavyzdžiui, Švedija, alkolokus diegia vilkikų, taksi ir mokyklinių autobusiukų vairuotojams ir iš viso jau yra įdiegusi 75 000. Vidaus reikalų ministras irgi užsiminė, kad mūsų Vyriausybė irgi svarsto apie alkolokus. Dar pora baltomis lelijomis nuklotų karstų, ir gal net darbo grupė atsiras.
O jei būtume ta šalis, kuri priimtų tikrai drąsų sprendimą? Alkolokai visuose visuomeninės paskirties automobiliuose, lengvatos ir paskatos įmonėms, kurios pačios susideda alkolokus į savo automobilius. Alkolokas kainuoja 1500 eurų, bet, švedų duomenimis, užsakant didelius kiekius kaina gali sumažėti iki 300 eurų. 50 000 alkolokų kainuotų valstybei 15 milijonų eurų. Išdėliojus per penkerius metus – 3 milijonai eurų kasmet. Mano galva, gerokai pigiau nei viena pražudyta gyvybė. Ir privalomi alkolokai visiems, kurie buvo sustabdyti neblaivūs.

Važiuoji, tave sustabdo ir nesvarbu, kiek ten promilių pripūtei – automobilis konfiskuojamas, jame įdiegiamas alkolokas, susimokėk ir važinėk blaivus į sveikatą. Du kartus per metus atvažiuosi susikalibruoti alkoloką ir tiek bėdų. Persėsi į kitą automobilį ir būsi sustabdytas – dar vienas alkolokas ir į šitą automobilį, kad jau gudrauji. Parduosi ar perregistruosi automobilį, turėsi perkelti alkoloką ir į naująjį.

ES tyrimų duomenimis, įdiegus alkolokus, tikimybė, kad tas žmogus dar kartą vairuos išgėręs sumažėja 45-90%. Taip – bus nepatogumų, bus vargo vairuotojams, bus atvejų, kai neužsives ir esant blaiviam. Reikės atrasti efektyviausią laiką, kiek tas išgėręs vairuotojas turės važinėti su alkoloku.

Bet gal tada pagalvosi prieš vairuodamas girtas?

Pamąstysi apie gėdą, kurią patirsi kiekvieną kartą pūsdamas į alkoloką?

Sutelkta, masyvi ir ilgalaikė strategija – pakeisti įstatymai, visuomenės švietimas, reidai, alkolokai, įspėjimai ir bausmės viešinant. Ir po trejų metų pamatysime, kokius fantastiškus rezultatus turėsime.

Tai kas iš priimančių sprendimus pasakys – „taip, mes galim“?

O gal sakysit, kad priemonės pernelyg drastiškos?

Tad įkvėpkit dar kartą salsvo baltų lelijų kvapo.

Haiku

Lelijos kvepia

O aš skubu, turiu spėt

Iki dešimtos

Originalų tekstą rasite čia: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-tapinas-sizifo-akmuo-girto-furisto-kelyje.d?id=68938328