Pagalba
1800
narių
6
organizacijos
Pagalba
Aplinkosaugininkai aptarė pareigūnams aktualius klausimus su Aplinkos ministerijos atstovais
2015-11-10

Dėl reformų laukiama politikų apsisprendimo

LAASDPS atstovai domėjosi, kokia tolimesnė AM pozicija bei veiksmai dėl Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) ir Rajonų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) likimo ir ar ketinama mažinti pareigybių skaičių regionuose, jei taip, tai kodėl ir kokiu mastu.

Profesinė sąjunga priminė, kad 2015 m. sausio 1 d. ir ankstesnės RAAD reformos buvo su neigiamomis pasekmėmis eiliniams pareigūnams. Be to, nebuvo atsižvelgta į pareigūnų atstovų siūlymus mažinti RAAD ir VAAT skyrių skaičių, didinti kontrolę atliekančių pareigūnų skaičių (miesto ir rajono agentūrose).

AM šiai dienai aiškių sprendimų ir vizijos dėl pradėtų reformų neturi, dar vis laukiama galutinių politikų apsisprendimo. Gali būti, kad AM steigs generalini departamentą, kuris metodiškai vadovaus ir kuruos RAAD.

„Diskusijos metu akcentavau esminę AM ydą – komunikacijos trūkumą. Į mano pateiktas pastabas ir klausimus  ministerijos atstovai negalėjo pateikti atsakymų. Akivaizdu, kad trūksta grįžtamojo ryšio tarp to, ką planuoja ir nori įgyvendinti AM ir to, kaip RAAD pavyksta tai atlikti. Be to AM neturi galimybės išgirsti objetyvių reformų aspektų ir aplinkybių, nes bendrauja ne su visomis suinteresuotomis grupėmis kartu, bet atskirai su kiekviena iš jų”, - po susitikimo sakė LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Galiausiai pavyko susitarti suorganizuoti du pasitarimus, kuriuose dalyvautų AM, VAAT, RAAD ir profesinių sąjungų atstovai. Susisitikimų tikslas – reformų rezultatų įvertinimas ir AM komunikavimo aspektai.

Rengiama būdravimo apmokėjimo diferencijavimo tvarka

Dar 2015 m. gegužės mėn. VAAT žadėjo pateikti galutinę pažymą apie būdravimą, tam skirtas lėšas ir realų poreaikį, tačiau iki šiol profesinės sąjungos informacijos negavo. V. Laukys sakė, kad profesinę sąjungą pasiekia informacija apie lėšų stygių būdravimui, o pareigūnams vis dažniau tenka reaguoti į pranešimą po vieną.

AM atstovai informavo, kad būdravimo įgyvendinimas ir eiga kito. Nors finansavimas būdravimui buvo skirtas pagal iš anksto paskaičiuotas ir prognozuotas lėšas, gyvenimas parodė, kad pačioje pradžioje jos buvo naudojamos neracionaliai („būdraudavo“ net RAAD vadovai, vienu metu daug ekipažų ir pan.).

Šiuo metu ministerija rengia įstatymo pataisą dėl būdravimo apmokėjimo diferencijavimo tokiu principu: mažiau uždirbantis pareigūnas gaus didesnį priedą prie atlygio, o daugiau uždirbantis – mažesnį. Siekiama suvienodinti būdravimo įkainį, kad jis būtų visiems (nepriklausomai nuo rango) panašus.

Sutarta, kad profesinės sąjungos prašyta informacija bus pateikta.

Bus atlikta pareigūnų socialinių garantijų analizė

Anot LAASDPS atstovų, būdravimas ir kiti atliekami pareigūnų darbai, ypač atliekami ne kabinete, o vykdant kontrolę įmonėse ar gamtoje, kontaktuojant su pažeidėjais kelia didelę grėsmę jų sveikatai ir saugumui. Dėl to ne kartą buvo kreiptasi į AM ir prašoma spręsti šias problemas, tačiau iki šiol liko tik pažadai

Po ilgų diskusijų buvo nutarta, kad greitu laiku bus atlikta pareigūnų socialinių garantijų analizė. Diskusijos dalyviai pritarė nuomonei, kad reikėtų atkreipti dėmesį į pareigūno tendencingą sveikatos būklės blogėjimą, jo darbingumo išsaugojimą bei dėl atskirų darbuotojų grupių (gyvosios gamtos funkcijas atliekančių pareigūnų ir kt.) ankstesnio išėjimo į pensiją amžiaus nustatymo.

Pareigūnai privalo gauti didesnius atlyginimus

LAASDPS jau du kartus raštu kreipėsi į AM, siekdami išsiaiškinti ministerijai skiriamų asignavimų paskirstymo klausimą, bet gautas tik aptakus atsakymas.

„Mes atkreipėme dėmesį, kad AM asignavimai nuo 2008 iki 2015 metų pastoviai kyla, o 2016 m. bent jau nesumažėjo. Tačiau regionuose dirbančių inspektorių atlyginimai neauga, išskyrus būdravimą, nes tai papildoma veikla ir darbai. Be to, ir kitose įstaigose eilinių darbuotojų atlyginimai yra ne maži, o gėdingai skurdūs. Pavyzdžiui, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos kvalifikuoti specialistai turi pasitenkinti 5-7 kategorijom, kvalifikuoti specialistai gauna mažesnius atlyginimus nei bendrąsias funkcijas atliekantys specialistai“, - aiškino LAASDPS pirmininkas

AM atstovų teigimu, didysis asignavimų šuolis po krizės iki 2012 m. buvo dėl to, kad į biudžeto asignavimus anksčiau nebuvo įtraukti ir rodomi atskirų institucijų duomenys (geologijos tarnyba, statybos inspekcija, saugomų teritorijų tarnybos ir t.t.). 2012 m. miškų kontrolės funkcijas perdavus VMT, buvo „atlaisvintos“ miškininkams skirtos lėšos, kurios liko RAAD. Vėlesni pokyčiai nėra esminiai: viena vertus ir RAAD dėl budėjimų dalį jų gavo, kita vertus, buvo kompensuojamos Konstitucinio teismo atstatytos kategorijos ir klasės.

Profesinės sąjungos nuomone, reikėtų ieškoti būdų, kaip didinti skurdžius pareigūnų atlyginimus, o tuo pačiu mažinti atotrūkį tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių pareigūnų, ypač vadovų, kurių atlyginimai iki kelių kartų didesni už mažiausio rango pareigūnų.

Tarnybinės uniformos pareigūnus turėtų pasiekti dar šiemet

Profesinė sąjunga atkreipė dėmesį į tai, kad jau 4 metai aplinkos apsaugos pareigūnai neaprūpinami uniformomis, o pastaruosius dvejus metus vis žadama, bet vis dar negaunama naujo modelio uniformų. Per visą tą laiką ne ką mažiau aktualus tapo ir uniformų-kostiumų klausimas. Vieni siuvasi patys, kiti į darbą eina civiliais rūbais apsirengę, o tai, anot LAASDPS,  neprisideda prie solidesnio AM įstaigų įvaizdžio kūrimo.

Ministerijos atstovai informavo, jog didžiąją dalį uniformų (darbines) pareigūnai turėtų gauti iki šių metų pabaigos. Dėl lėšų poreikio kostiumams vieningo sprendimo nebuvo, tačiau AM kancleris nurodė įtraukti šį klausimą ir apsvarstyti kartu su kitų metų lėšų poreikiu.

LAASDPS informacija