Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ketvirtadienį pristatė ministerijos atlikto policijos reformos vertinimo išvadas. Anot ministro, nepaisant kai kurių trūkumų ir nesklandumų, policijos reforma galima vadinti įvykusia reforma.
„Reformą vertinu kaip įvykusią, šiuo keliu eina ir kitos statutinės tarnybos. Neklysta tik tie, kurie nieko nedaro, tačiau teigiami reformos rezultatai matyti plika akimi“, – pabrėžė ministras.
E. Misiūnas teigė, kad policijos sistemos reforma yra viena iš nedaugelio įvykdytų didelių sisteminių reformų. Be jokios abejonės, yra daugybė jos teigiamų efektų – pavyzdžiui, per dvejus metus kone dvigubai išaugęs pareigūnų atlyginimas, pagerėjęs jų aprūpinimas, operatyvesnis reagavimas.
Tačiau, pabrėžė E. Misiūnas, reikia atkreipti dėmesį ir į nesuvaldytas rizikas.
„Pagrindinės rizikos, kurias matome – pareigūnų skaičiaus mažėjimas iš esmės nedidėjant darbo našumui. Auga darbo krūvis, didėja tikimybė nekokybiškai atlikti darbą. Kadangi pareigūnų gatvėse padaugėjo pusantro karto, reagavimas į įvykius išaugo, tačiau ne taip žymiai. Visgi, orientuojantis į greitą reagavimą, kyla rizika tyrimų kokybei“, – kalbėjo E. Misiūnas.
Vidaus reikalų ministras kalbėjo, kad per metus žymiai sumažėjo vagysčių atvejų – net 25 proc. „Kyla klausimas, ką rodo šis skaičius – ar žmonių netikėjimą, kad pareigūnai ištirs vagystes ir dėl to į juos nebesikreipiama, ar tai labai žymus nusikalstamumo mažėjimas, kuriuo reikėtų girtis. Jei tai pirmasis atvejis, kyla grėsmė dėl galimo nebaudžiamumo jausmo didėjimo“, – svarstė E. Misiūnas.
Ataskaitoje taip pat akcentuota, kad augo pareigūnų pasitenkinimas darbu. Per dvejus metus beveik dvigubai (iki 44 proc.) išaugo pareigūnų skaičius, kurie mano, kad turi geras galimybes padaryti karjerą, nors sumažėjo padalinių vadovų skaičius: Vidaus reikalų pareigūnų registro duomenimis, (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) policijoje vadovų pareigybių skaičius sumažėjo 20 proc. – nuo 906 iki 724. Taip pat patys pareigūnai apklausoje pastebi žymiai pagerėjusį aprūpinimą.
Policijos reforma įgyvendinti pradėta užpernai, keliant tikslus didinti visuomenės saugumą ir patruliuojančių policininkų skaičių. Taip pat buvo siekiama gerinti pareigūnų darbo sąlygas. Anot policijos atstovų, reforma leido realiai padidinti policijos pareigūnų skaičių gatvėse bei jų reagavimo į iškvietimus greitį. Reformos metu taip pat padidintos pareigūnų algos, įsigyta naujų policijos automobilių.
Tačiau reformą skeptiškai vertinančių policijos profsąjungos atstovų nuomone, atliekama reforma turėjo daugiau neigiamų pasekmių – sumažėjus pareigūnų skaičiui padidėjo darbo krūvis policijos struktūroje likusiems policininkams.
Originalų tekstą rasite čia: http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/204060/e-misiunas-apie-policijos-reforma-rezultatai-teigiami-bet-yra-nesklandumu
Policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė savo ruožtu tvirtino, kad reforma policijos pareigūnų netenkina.
„Šiandien pasakyta, kad daugiau policininkų yra gatvėse, bet pagal pristatytą analizę matyti, kad tas daugiau policininkų gatvėje nelemia atvykimo laiko į sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Sumažėjęs policininkų skaičius lemia pačių policininkų saugumą, nes policininkai verčiami patruliuoti po vieną arba pasitelkę policijos rėmėją. Per tą laikotarpį yra padidėjęs pareigūnų, žuvusių arba sužalotų tarnyboje, skaičius“, – sakė R. Katinienė.
Ji pareiškė, kad sprendimas atsisakyti pareigūnų specializacijos nepasiteisino. „Mes manome, kad nepasitvirtino universalus policininkas. Tas universalus policininkas lemia, kad nėra nei į įvykius atvykus kokybės, tai suponuoja ir kelių priežiūros saugumą, kadangi kelių policijos pareigūnai priversti reaguoti į įvykius ir neatlieka savo tiesioginės funkcijos. Lygiai tas pats atsisakius nepilnamečių asmenų inspektoriaus ir apylinkės inspektorių, matyti spraga prevencijoje, kuri suponuoja nusikalstamų grupuočių kūrimąsi, nepilnamečių nusikalstamumo didėjimą“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovė.
BNS nuotr.
Naujausi straipsniai
