Spalio 30-31 dienomis Vilniuje Europos policijos profesinių sąjungų atstovai diskutavo apie pareigūnų fizinę ir psichinę sveikatą, stresą, savižudybių prevenciją, migrantų krizę ir Europos policijos ateitį. Europos policijos konfederacijos (EuroCOP) metinės konferencijos metu priimta ir Lietuvos profsąjungų inicijuota rezoliucija.
Anot EuroCOP, policijos pareigūnai kasdien gina Europos pareigūnus, tačiau dažnai nė nesusimąstoma, kad pareigūnai taip pat yra Europos piliečiai, turintys tokias pačias fizinės ir psichologinės apsaugos teises.
Pareigūnų saugai ir sveikatai Europoje vis dar neskiriamas reikiamas dėmesys
EuroCOP prezidentė Angels Bosch, atidarydama trečią metinę EuroCOP konferenciją, teigė, kad konferencijos tikslas – pažvelgti į tai, kaip rūpinamasi pareigūnais, kurie saugo visuomenę. „Per daug ilgai iš policijos pareigūnų buvo tikimasi, kad jie atsistos, nepaisant nuo to, kiek kartų buvo pargriauti. Kalbėjimas apie traumas, kurios paveikia pareigūnų gyvenimus, buvo atgrasus. Išties liūdna, kad visi mes žinome ne vieną tragišką istoriją apie kolegas ir draugus, kurie po tam tikrų įvykių tarnybos metu susiduria su psichinės sveikatos problemomis”, - sakė EuroCOP prezidentė.
Claire Batt, Gynybos policijos ministerijos (angl. Ministry of Defence Police) Jungtinėje Karalystėje Gerovės pareigūnė, konferencijos metu teigė, kad ji yra atsakinga už daugiau nei 2000 pareigūnų gerovę, todėl yra praktiškai neįmanoma padėti visiems, kuriems reikia pagalbos. Anot C. Batt, yra daugybė problemų, su kuriomis susiduria pareigūnai, todėl reikia ieškoti būdų, kaip pagerinti jų savijautą ir darbo sąlygas, užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką, stabilią fizinę ir psichinę sveikatą. Ne mažiau svarbus, anot pareigūnės, yra ir aprūpinimas.
Potrauminio streso sindromas – labai dažna, tačiau mažai dėmesio sulaukianti problema
EuroCOP teigimu, policijos bendruomenė turi mokyti pareigūnus, kaip atpažinti potrauminio streso sindromą. „Mes įsivaizduojame stiprų pareigūną ir pamirštame, kad už jo pareigūno ženklelio yra žmogus“, - konferencijos, vykstančios Vilniuje, metu teigė Nuria Querol I Vinas, Nacionalinės šerifų asociacijos (JAV) konsultacinės grupės narė.
„Potrauminio streso sindromas yra normali reakcija į trauminį įvykį. Tai nėra smegenų pažeidimas, tai nereiškia, kad sergate. Sukelti sindromą gali tokie atvejai kaip kova su terorizmu, pareigūno mirtis tarnybos metu, tapimas kito žmogaus mirties ar sužalojimo liudininku. Asmuo gali prisiminti sindromą sukėlusio įvykio detales, vengti konkrečios vietos ar vietų, kurios primena įvykį, jaustis negatyviai dėl savęs ar kitų, elgtis neprognozuojamai, būti piktu ar agresyviu“, - sakė N. Querol I Vinas.
Anot jos, turime veikti proaktyviai siekiant identifikuoti tokios būsenos ženklus ir padėti pareigūnams. Turi būti iš anksto parengti planai įvairiems scenarijams, kurie gali sukelti potrauminio streso sindromą. Po konkretaus įvykio turi būti nedelsiant imamasi iš anksto numatytų veiksmų. „Pareigūnai turi suprasti, kad yra gerai jaustis blogai, turėti galimybę pasikalbėti, pasikonsultuoti ir gauti reikiamą pagalbą“, - įsitikinusi N. Querol I Vinas.
V. Banel: Lietuvos teisėsaugai pavyko padaryti esminius darbus, tačiau būtina žengti ir toliau į priekį
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel, kalbėdamas apie tai, ką Lietuvos teisėsaugos sistemai pavyko nuveikti nuo 2013 metų, konferencijos metu sakė, kad pradžia buvo tikrai sunki. „Pareigūnai uždirbo mažai, buvo nemotyvuoti, neturėjome kolektyvinių sutarčių, apie saugą ir sveikatą nė nebuvo kalbos".
Anot V. Banel, Lietuvos pareigūnų atlyginimai ir pensijos yra vis dar vieni žemiausių Europoje, sauga ir sveikata rūpinamasi per mažai, ne visi pareigūnai aprūpinti reikiamomis darbo priemonėmis. Be to, trūksta ir politikų supratimo ir dėmesio teisėsaugos sistemai, reikiamo finansavimo, kai kuriose institucijose vyksta neefektyvios reformos, pasigendama pačių pareigūnų iniciatyvos.
„Turime žengti pirmyn, tobulinti jau priimtus teisės aktus, didinti sistemos finansavimą tam, kad pradedantis pareigūnas uždirbtų ne mažiau nei 1000 eurų, atskaičius mokesčius. Be kita ko, būtina keisti pensijų sistemą, skirti prioritetinį dėmesį saugai ir sveikatai. Dedame visas pastangas, kad šie tikslai būtų įgyvendinti", - sakė V. Banel.
Konferencijos metu priimta NPPSS inicijuota rezoliucija. EuroCOP prezidentės Angels Bosch pasirašyta rezoliucija perduota Seimo, Vyriausybės vadovams, vidaus reikalų ministrui, teisingumo ministrui, SeimoTeisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei Agnei Širinskienei, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui, Seimo frakcijų vadovams.
Plačiau apie rezoliuciją skaitykite čia: EuroCOP rezoliucija perduota atsakingų institucijų vadovams
Anksčiau rašėme:
EuroCOP: taupymas kelia grėsmę piliečių saugumui
EuroCOP: Lietuvoje problemos kyla dėl menko sistemos finansavimo