Pagalba
Iš Kauno – šuolis į aukščiausius postus
2015-06-15

Galimybė būti pastebėtam

Šalies policijos generalinis komisaras Linas Pernavas Kauno apskrities policijai vadovavo vos aštuonis mėnesius. Praėjusią savaitę Kalėjimų departamento nuolatine direktore paskirta Kauno tardymo izoliatoriui vadovavusi Živilė Mikėnaitė.

Žinia, kad į generalinio prokuroro postą siūlomas Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis padėjo trečią tašką į aukščiausius postus iš Kauno pasiūlytų teisėsaugos pareigūnų eilėje. Kauno apygardos teismui N.Meilutis vadovavo nuo 2011 m. Kandidatas vienuolika metų yra dirbęs teisėju įvairaus lygio teismuose.

"Galiu sakyti, kad sutapimas, bet tikrai nežinau, kaip yra iš tikrųjų. Aišku, Kaune daug visokių problemų, daug žmonių, todėl galiu spėti, kad čia greičiau gali būti pastebėtas, – svarstė Kauno apygardos teismo pirmininkas N.Meilutis. – Pasižiūrėkite,  kiek žymių žmonių politikoje, versle, kultūroje yra iš Kauno. Kaunas – didelis miestas ir jame yra daug žmonių, gal todėl ir pasirinkimas toks."

Priėmė iššūkį

Kauno apygardos teismo pirmininkas įsitikinęs, kad žmogus bet kur gali realizuoti save. Tai priklauso ne nuo gyvenamosios vietos, o požiūrio į darbą. N.Meilutis sutiko, kad problemų Kaune tikrai netrūksta, tačiau tvirtino, kad nesuabsoliutintų kažkurio miesto, nes visi gyvename Lietuvoje.

N.Meilutis tikino kandidato į generalinio prokuroro pareigas siūlęs dairytis iš prokurorų bendruomenės. Esą ten yra stiprių, kvalifikuotų ir sąžiningų žmonių. "Mane pasiūlė ne politikai, o profsąjungos atstovai, todėl nemanau, kad politikai, policininkai ir prokurorai susitarė skirti kandidatus iš Kauno", – juokėsi N.Meilutis.

Jį į šį postą pasiūlė Prokurorų profesinė sąjunga, tačiau toli gražu ne visi prokurorai palankiai priėmė žinią apie kandidatą į naujus vadovus.

"Tai didelis ir sunkus darbas. Nors generalinio prokuroro kėdė yra aukščiausias teisėsaugos postas, tačiau šiandien spaudos ir politikų yra labai devalvuotas. Ypatingo džiugesio aš čia nematau, tačiau esu pasiruošęs dirbti ir priimu tai kaip iššūkį", – aiškino N.Meilutis.

Užteko aštuonių mėnesių

Iš pradžių persikėlė iš Utenos į Kauno apskrities policijos vadovo krėslą, o labai greitai visos šalies policijai ėmė vadovauti dabartinis generalinis komisaras L.Pernavas.
"Ryžausi dėl to, kad aš jau 20 metų dirbu šioje sistemoje, matau, kas yra gerai, o kas blogai, ką būtų galima keisti", – savo apsisprendimą pernai lapkritį aiškino jis.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis neslėpė, kad L.Pernavo pavyzdžiu norma parodyti, kad teritoriniuose padaliniuose dirbantys vadovai irgi gali tikėtis aukščiausių postų.

"L.Pernavas yra didelę patirtį turintis žmogus, daręs visas reformas kartu su manimi. Utenos apskrityje, kur jis darbavosi iki rotacijos, pavyko gerokai pakeisti ir pačią veiklą, o svarbiausia – darbo atmosferą, darbuotojų bei vadovų santykius, kas ypač svarbu policijoje. Utenos darbuotojai prašė, kad nebūtų rotacijos, bet žiūrėdamas į perspektyvą perkėliau į Kauną, nes ten dar didesnis iššūkis. Metus ten darbuojasi, ir laikas parodė, kad sprendimas buvo teisingas", – dėstė S.Skvernelis.

Pagyrimai miestui

Prieš palikdamas Kauno policijos vado postą L.Pernavas neslėpė, kad sudėtingos patirtys ir kritinės situacijos grūdina pareigūną. "Įvairių kritinių situacijų teko patirti ir man. Tačiau kuo mažesnes pareigas užimi, tuo kiekviena kritinė situacija atrodo didesnė. Kai kurios situacijos man šiandien atrodo juokingos", – yra sakęs L.Pernavas.

Generalinis policijos komisaras nelaiko nei sutapimu, nei tendencija, kad per pastaruosius metus būtent iš Kauno į aukščiausius postus skiriami teisėsaugininkai.

"Primenu, kad į policijos generalinio komisaro postą pretendavo trys kandidatai. Ir tik vienas iš Kauno", – sakė L.Pernavas. Jis įsitikinęs, kad, dirbant generaliniu policijos komisaru, praverčia visos tarnybos metu įgyta patirtis ir ne tik Kaune.

"Apie Kauną yra sukurta daug negerų stereotipų. Pabuvęs mieste, dirbęs, gyvenęs Kauno rajone aš supratau, kad čia nėra taip blogai, kaip bandoma teigti. Laikinojoje sostinėje gyvena geri žmonės, geri darbuotojai, šiame mieste gera gyventi ir dirbti", – teigė aštuonis mėnesius čia išdirbęs pareigūnas.

Visų kalėjimų vadovė

2011 m. Kauno tardymo izoliatoriaus (KTI) vadove tapo Ž.Mikėnaitė. Tada spaudos antraštės skambėjo, kad represinei struktūrai ima vadovauti moteris. Ž.Mikėnaitė nebuvo naujokė teisėsaugos srityje.

Ji turi teisės magistro laipsnį, yra dirbusi Šiaulių miesto vyriausiajame policijos komisariate nepilnamečių reikalų jaunesniąja inspektore, vėliau – savivaldybių policijos vyresniąja inspektore, viešosios policijos komisare inspektore, dėstė tuometiniame Lietuvos teisės (dabartiniame Mykolo Riomerio) universitete.

"Pokyčių laukia išties daug – turime įgyvendinti naują statutą, svarbius projektus, remiamus Norvegijos paramos mechanizmų lėšomis. Negalime gyventi vakarykšte diena, turime žengti į priekį, kad Lietuvos pataisos įstaigų sistema būtų moderni, suprantanti žmogų ir padedanti paslydusiems sugrįžti į dorą gyvenimo kelią" – Kalėjimų departamente vykusios inauguracijos metu kalbėjo Ž. Mikėnaitė.

Padaugėjo gėlių

Vienas Ž.Mikėnaitės pokyčių – tardymo izoliatoriuje atsirado daugiau gėlių. Be to, KTI gyventojai švenčių progomis ėmė patys daryti atvirukus ir rengti jų parodas.
Seimo kontrolierius po apsilankymo KTI nesikuklindamas rėžė komplimentą įstaigos vadovei: "Gal daugiau Lietuvos įstaigų turėtų vadovauti moterys?"

Praėjus metams po paskyrimo KTI direktore Ž.Mikėnaitė "Kauno dienai" atviravo, kad jos šeima nori gyventi Vilniuje. Kai užtrukdavo darbe,  KTI direktorė likdavo nakvoti pas draugus Kaune. Tąsyk ji neatmetė į Kauną užklydusi trumpam: "Gal... Prisirišti nereikia. Man čia įdomu, yra naujų galimybių. Stengiuosi neprisirišti prie daiktų. Būtų puiku neprisirišti ir prie žmonių."


Originalų tekstą rasite čia: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kauno-suolis-i-auksciausius-postus-695828#ixzz3d7LBtU9a98/