Pagalba
Kitų metų biudžete privalo būti skirtas ypatingas dėmesys vidiniam saugumui
2015-11-18

Šiandien, lapkričio 18 d., Biudžeto ir finansų komitete svarstomas 2016 m. biudžeto projektas, kuris, anot pareigūnų atstovų, leis visoms yloms išlįsti iš maišo ir parodys, ar Lietuvos politikai suvokia pavojų pobūdį ir geba tinkamai įvertinti esamą situaciją.

„Tikiuosi, kad bent tragiški  įvykiai Prancūzijoje, Ukrainoje, kitose Europos valstybėse privers politikus kitaip pažvelgti į vidinio Lietuvos saugumo stiprinimą ir atsakomybę būnant Europos Sąjungos nariais. Manau, kad vienintelis būdas užkirsti kelią pavojams – sukurti aprūpintą, efektyvią ir profesionalią teisėsaugą“, - sako Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Vladimir Banel.

V. Banel pabrėžia, kad stiprinant vidinį valstybės saugumą reikalingos papildomos lėšos didinti pareigūnų motyvaciją, užtikrinti techninį aprūpinimą ir gerinti darbo sąlygas. Tam reikia kuo greičiau pradėti įgyvendinti programą „1000“ ir visų pareigūnų atlyginimus didinti bent 30 proc.

Kintančioms grėsmėms reikalinga adekvati gynyba

Politologo, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo, Nerijaus Maliukevičiaus teigimu, saugumo aplinka Europoje kinta dėl dviejų esminių geopolitinių procesų: įvykių Ukrainoje ir krizės Sirijoje.

„Rusija, kovodama su Ukraina, pasirinko karinę strategiją, kuri yra paremta taip vadinamo hibridinio karo principais. Akivaizdu, kad tos technikos, kurios buvo ir yra naudojamos Rytų Ukrainoje, Kryme, tampa dėmesio objektu ir rizikomis mūsų regione. Svarbus faktas – tai jau nebe anksčiau taikyti karinės strategijos elementai.

Net pats Rusijos karinių pajėgų vadas Valerijus Gerasimovas yra pasakęs, kad trys ketvirtadaliai veiksmų konflikto metu bus susiję ne su tiesioginėmis karinėmis priemonėmis. Čia svarbi situacijos destabilizacija, vidinis spaudimas, informacinis, kibernetinis karas ir tik po to atsiranda poreikis pritaikyti karinę galią“, - aiškina N. Maliukevičius.

Kitas aspektas dabartiniame kontekste, anot politologo, terorizmo ir teroristinio veikimo grėsmė, neturinti sienų, nesiremianti tradicine valstybine galia ir karinėmis institucijomis.

„Tai du esminiai procesai, kurie keičia ir turėtų keisti mūsų suvokimą apie saugumo aplinką. Grėsmės nebėra tradiciškai vien karinės, todėl gynyba turi į tai adekvačiai reaguoti. Jei kalbama apie vidinę destabilizaciją, neramumus, būtina stiprinti ne tik kariuomenę, bet ir vidinio saugumo institucijas. Turiu omenyje Valstybės saugumo departamentą, Valstybės sienos apsaugos tarnybą, policiją“, - įsitikinęs N. Maliukevičius. 

Išeitis – kompleksinės priemonės

Politologo nuomone, vidinis saugumas, tai yra sienų apsauga, policijos, saugumo tarnybų darbas, yra akivaizdi problema tiek Ukrainos, tiek krizės Sirijoje akivaizdoje.

„Tiek vidinis, tiek išorinis saugumas neatsiejami vienas nuo kito. Vidiniai nesaugumai implikuoja išorinio spaudimo galimybes, tuo tarpu kai vidinis saugumas užtikrintas, kyla išorinių grėsmių“, - konkretizuoja N. Maliukevičius.

„Paradoksalu, tačiau, supratus savo pažeidžiamiausias vietas ir bandant spręsti saugumo problemas Lietuvoje, vieša retorika buvo orientuota į kariuomenę, karinius gebėjimus, karių skaičių, biudžeto didinimą. Tačiau taip pat labai svarbūs dalykai, susiję su policija, pasieniu, valstybės saugumo departamentu, kitomis tarnybomis tarsi tapo antraeiliais, ne darbotvarkės temos dalykais. O tai jau yra labai blogai.

Akivaizdu, kad šiuolaikinis saugumas ir jo kūrimas reikalauja kompleksinių priemonių. Jei dėmesys, finansai skiriami vien tik išoriniam saugumui, tai yra tam tikras iššūkis. Jokiu būdu nemanau, kad reikėtų mestis į kitą kraštutinumą – atsisakyti kariuomenės ir vėl viską sukoncentruoti į policija ar pasienį. Kompleksinė strategija būtent ir reiškia, kad visos institucijos mato savo vietą naujoje saugumo aplinkoje ir joms yra suteikiami tam būtini gebėjimai, resursai, įskaitant ir finansus“, - teigia politologas.

NPPSS atstovai Vyriausybės vadovui prieš kurį laiką jau siūlė pasirašyti nacionalinį susitarimą, siekiant užtikrinti viešojo saugumo stiprinimą. V. Banel tikisi, kad dabar, kai Vidaus reikalų ministerija pasiūlė pradėti derybas, bus imtasi aktyvių veiksmų. Be to siūloma pareigūnų atlygį kitąmet didinti 30 proc. ir kiek įmanoma greičiau pradėti įgyvendinti programą „1000“ (pagal kurią pradedantis pareigūnas gauna 1000 eurų atskaičius mokesčius).

NPPSS informacija