Pagalba
LAASDPS kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką
2019-11-05

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjunga (LAASDPS), matydama Aplinkos ministerijos abejingumą ir neįgalumą apsiginant asignavimų didinimą ateinantiems metams bei pristatant sistemos pokyčių tęstinumą, vakar buvo priversta tiesiogiai kreiptis į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką J. Imbrasą.

 

Savo kreipimesi LAASDPS nurodo, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas atliekančioms įstaigoms trūksta būtinų lėšų, kad būtų užtikrintas orus pareigūnų darbo užmokestis ir būtų skiriama pakankamai lėšų transporto priemonių kuro išlaidoms. Šios išlaidos, anot profesinės sąjungos atstovų, yra tiesiogiai susijusios su teritorijų, ūkio subjektų, gamtos išteklių naudotojų kontrole, brakonierių gaudymu, prevenciniais patikrinimais bei dalyvavimu teismuose atstovaujant valstybės interesus. 

 

„Norint mažinti pažeidimų skaičius, būtina skirti dėmesį prevenciniam darbui, kuris turėtų būti prioritetas. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, šiuo metu dirba stipriai padidintu krūviu ir dideliu tempu už atlyginimus, kurie yra ženkliai mažesni už šalies vidutinį atlygį. Savo ruožtu, įstaigos dėl mažo finansavimo yra nepajėgios užtikrinti reikiamo optimalaus etatų skaičiaus. Dėl to vyksta didelė darbuotojų kaita, tampa sudėtinga išsaugoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Jei į tai nebus reaguojama, ilgainiui tai vis smarkiau atsilieps aplinkos apsaugos kokybei,“ – sako LAASDPS pirmininkas Eimantas Puodžiukas.

 

Profesinės sąjungos atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad, pagal įstaigų pateiktus duomenis, vien laisvų etatų, kurių Aplinkos apsaugos departamente (AAD) yra 70, o Aplinkos apsaugos agentūroje – 20, atlygio didinimui (kad šis pasiektų šalies vidurkį) šiandien trūksta 2,922 mln. eurų. Kitais metais ši suma tik didės.

 

Šiuo metu 2019 m. sistemos įstaigų centralizuotam turto valdymo trūkumui padengti institucijos priverstos naudoti lėšas iš vidinių resursų mažinant dalį skirtos sumos nuo kitų svarbių sričių. Nesant papildomo finansavimo, lyginant su 2018 m., trūksta ne mažiau kaip 500 tūkst. eurų. Negana to, 2019 m. skiriant biudžeto lėšas nebuvo įvertintos tokios išlaidos. Kaip nurodo LAASDPS, didžiausius finansavimo trūkumus patiria AAD. 

 

„AAD yra pagrindinė šalyje įstaiga, vykdanti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Ir ši įstaiga su vidiniais resursais įvykdė visos kontrolės sistemos pertvarką, numatytą Vyriausybės programoje. Kad padengtų lėšas dėl centralizuoto turto valdymo, AAD naudoja transporto išlaikymui skirtus pinigus. Tai reiškia, kad  vykdydamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vienas inspektorius per mėnesį vidutiniškai gauna ne daugiau kaip 40–50 eurų kurui. Pripažinkime, tai – nesuderinama su efektyvios kontrolės vykdymo principu,“ – aiškina E. Puodžiukas.

 

LAASDPS vadovas taip pat priduria, kad profesinė sąjunga supranta ir palaiko Aplinkos ministerijos vykdomus ir numatomus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemos pokyčius. Tačiau šie pokyčiai, anot jo, negali būti vykdomi eilinių darbuotojų sąskaita.  

 

„Įvykiai Alytuje parodė, jog Aplinkos ministerija net tik pastaruoju metu, bet jau daug metų yra pasimetusi savo vizijose ir pagrindinį dėmesį nukreipusi ne į aplinkos kokybei įtaką darančių klausimų sprendimą. Dėl to ne tik nepagrįstai išaugo darbuotojų darbo krūvis, suprastėjo atliekamo darbo kokybė, krito darbuotojų motyvacija, pradėjo vykti didelė darbuotojų kaita, bet ir apskritai ėmė formuotis ne sistemos pažanga, o nuosmukis,“ – teigia LAASDPS pirmininkas.

 

Profesinė sąjunga primena, kad Vyriausybės programoje nurodoma, jog valstybės raidos vizija remiasi žmogaus darnos su žmogiškąja ir gamtine aplinka principu. Vyriausybė numatė, kad greta įprastų ekonominio augimo rodiklių (BVP augimas, konkurencingumas, investicijos) ne mažiau svarbūs turi būti ir valstybės politiką lemiantys gyvenimo kokybės standartų rodikliai – žmonių sveikata, aplinkos ir gyvenimo kokybė, ekosistemų apsauga, ilgalaikės sąnaudos, gamtinių išteklių ribos. Tai reiškia, kad Vyriausybės programoje numatytos priemonės ir siekiai glaudžiai susiję su aplinkos apsauga, nuo kurios organizavimo labai priklausys kitų sričių raida ir šalies ekonominis augimas. Savo ruožtu, LAASDPS manymu, Aplinkos ministerija paskutiniu metu nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės principinių nuostatų.