Lietuvos policijos darbuotojų profesinei sąjungai (LPDPS) vadovaujanti Ineta Kursevičienė įsitikinusi: per paskutinius metus organizacijai pavyko įgyti bendruomenės pasitikėjimą. LPDPS narių skaičius išaugo šešiais šimtais žmonių, o šiais metais daugiausia dėmesio ir pastangų bus skiriama pareigūnų darbo užmokesčio, tarnybos sąlygų problemų sprendimams, lyderystės ugdymui.

- Kaip policijos bendruomenė vertina esamą situaciją sistemoje ir kaip ji pasikeitė per 2024 metus?


- Daug pareigūnų, daug ir nuomonių. Tai yra suprantama, juk policijos sistemoje tarnauja ir dirba tūkstančiai įvairaus amžiaus, gyvenimo būdo, pasaulėžiūros žmonių.

Sakyčiau, kad jautriausiai į sistemos ydas reaguoja labiausiai patyrę, ištarnautą pensiją jau turintys pareigūnai. Jie visą tarnybos laiką turėjo viltį, kad sistema atsistos ant kojų, pagaliau turėsime šiuolaikišką policiją. Nors politikai daug žadėjo, deja per 25 tarnybos metus to sulaukti jiems nepavyko. Tad kolegų nusivylimas tikrai suprantamas, žmonės tiesiog pervargę. Tiesa, didelė dalis jų dėl esamos padėties neverkšlena, neieško kaltų, o tiesiog toliau sąžiningai atlieka savo pareigą.

Jaunimas yra visiškai kitoks. Nemaža dalis iš tų, kurie neseniai atėjo į tarnybą ir išvydus realią situaciją, nesukdami galvos išėjo ieškoti laimės ir savirealizacijos kitur. Dažniausiai nusiviliama neadekvačiu atlyginimu, darbo krūviais. Ypač turint mintyje visas funkcijas, kurias policijos pareigūnas privalo atlikti nuo pat pirmos tarnybos dienos.

Aišku, turiu paminėti ir tą jaunų pareigūnų dalį, kurie tarnybą policijoje suvokia kaip savotišką tarnystę žmonėms, visuomenei, šaliai. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad turime ir tokių pareigūnų. Nors kartais skaudu matyti dėl nekonkurencingo atlygio, sunkių darbo sąlygų, nepakeliamo darbo krūvio blėstantį jų entuziazmą.

Kalbėdama apie tai aš nesivadovauju nuojautomis ar emocijomis. Bendruomenės nuotaikas geriausiai iliustruoja paprastas skaičius: 2024 metais policiją paliko per 500 pareigūnų. Vadinasi, sistema kraujuoja.

- Kokie buvo svarbiausi LPDPS veiklos tikslai praėjusiais metais? Ką pavyko pasiekti, o ko - ne?

- Pagrindinis mūsų organizacijos tikslas praėjusiais metais buvo sustiprėti, gerokai padidinti narių skaičių. Manau, tai pavyko padaryti su kaupu. Šiuo metu vienijame daugiau nei 600 policijos darbuotojų ir pareigūnų. Tai mus įkvepia, naujų narių pritraukimas ir esamų profesinis ir asmenybinis augimas lieka vienu iš pagrindinių veiklos tikslų šiais metais. Stengsimės atrasti ir išgryninti lyderius ne tik mūsų organizacijai, bet ir visai policijai.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad užsitarnavome bendruomenės pasitikėjimą. Padarėme tai visų pirma kalbėdami su žmonėmis: organizavome susitikimus su nariais, klausėme kuo jie gyvena, diskutavome apie problemas ir jų sprendimo būdus.

Daug pastangų skyrėme pareigūnų darbo užmokesčio didinimo bei funkcijų siaurinimo problemoms. Siekėme atkreipti visuomenės, politikų, vadovų dėmesį į šias ne per dieną atsiradusias problemas. Sistema finansuojama tik dalinai metai iš metų, darbo užmokestis kyla tik simboliškai, o kainos - kosminiais greičiais. Natūralu, kad bendruomenės kantrybė pagaliau trūko. Nesakau, kad problemą mums pavyko išspręsti, darbo užmokestis ir toliau didėjo labai saikingai. Tačiau savo veiksmais, manau, bent jau iškėlėme problemą, ji pateko į politikų akiratį. Rankų nuleisti
neketiname, toliau būsime ypač aktyvūs šioje srityje.

- Pernai Lietuva išgyveno pokyčių metus: vyko Seimo rinkimai, prisiekė nauja Vyriausybė, buvo paskirtas naujas policijos generalinis komisaras. Kaip tai įtakojo sistemos raidą?

- Vyresni kolegos juokauja - pragyvenom ne vieną generolą, Seimą ir Vyriausybę, pragyvensim ir esamus. Aišku, visi šie pokyčiai įnešė šiokio tokio chaoso, tačiau tarnyba juk tęsiasi. Būtiniems sprendimams, pokyčiams reikia laiko, tad aš neturiu vilties, kad sistema į gerą pasikeis per parą ar savaitę. Žodžiu, tiesiog toliau kantriai dirbsime savo darbus ir sieksime tikslų.

Buvusioji valdančioji dauguma mėgo priimti sprendimus paskubomis, paslapčia, nepasitarusi su bendruomene. Todėl dažnai sulaukdavo aštraus bendruomenės pasipriešinimo. Norėtųsi, kad bent jau tai pasikeistų, o profesinės sąjungos, pareigūnai būtų įtraukti į dialogą, problemų sprendimą. Esame pasirengę tai daryti, turime patirties, kartais man tikrai sunku suvokti, kodėl politikai mūsų
negirdi ar nenori girdėti. Kartais jie mums tiesiog deklaratyviai numeta kažkokį kaulą, tačiau į bendrą darbą tai nė kiek nepanašu. Juk mūsų tikslas iš esmės yra tas pats - Lietuvos žmonių saugumas ir gerovė. Kalbėdami apie problemas, siūlydami sprendimus mes šio tikslo ir siekiame.

- Ko palinkėtumėte policijos pareigūnams 2025 metais?


Atsiminti, kodėl mes pasirinkome šią tarnybą. Niekuomet nepamiršti jausmo, kuris užplūsta supratus, jog išgelbėjai gyvybę, padėjai silpnesniam, apgynei negalintį apsiginti. Tuo pačiu metu išlikti savimi ir žmogumi: pažeidžiamu, įskaudinamu, pavargstančiu, tačiau siekiančiu rasti išeitį iš bet kurios klampios padėties, nesvarbu ar ji susijusi su artimu ar nepažįstamu.

Daugeliui mūsų profesija jau tapo gyvenimo būdu. Tai turbūt sunku įsivaizduoti žmogui, niekuomet nedėvėjusiam uniformos. Kalbu apie mūsų atsakomybę tuomet, kai iš arti matome smurtą, neatsakingą elgesį, baimę, patyčias, išnaudojimą, kitą šlamštą.

Todėl taip pat linkiu visai mūsų bendruomenei susitelkimo, vidinio pozityvo ir entuziazmo, atsidavimo bei atsakomybės. Tik būdami tokiais mes būsime stiprūs ir nepažeidžiami.