Pagalba

  

Pagalba
Mokymuose – komunikacijos principai, taisyklės, bendravimo su žiniasklaida pradžiamokslis
2020-12-30

Gruodžio viduryje projekto „Geresnis socialinis dialogas – geresnės darbo sąlygos“ dalyviams buvo surengti komunikacijos mokymai. Juos nuotoliniu būdu, „Zoom“ platformoje, vedė Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Audronė Nugaraitė.

 

Mokymų dalyvius – profesinių sąjungų ir valstybės institucijų atstovus – prof. A. Nugaraitė supažindino su pagrindiniais komunikacijos principais, vidinės organizacijos komunikacijos taisyklėmis, dialogo su išore nauda. Daug dėmesio mokymuose buvo skirta žiniasklaidos veikimo principų aptarimui.

 

Anot profesorės, komunikacijos vaidmuo yra ypač svarbus organizacijoms keičiantis. „Suprantama, kad niekas nemėgsta pokyčių ir niekas nenori būti keičiamas. Tam, kad planuojami pokyčiai galiausiai būtų įgyvendinti, o jų poveikis išliktų ilgai, pokyčių poreikis turi būti aiškiai matomas ir suprantamas. Būtent komunikacija ir turi parodyti pokyčių būtinumą ir svarbą“. 

 

Daug dėmesio mokymų metu buvo skirta vidinei organizacijų komunikacijai, kuri privalo  informuoti darbuotojus apie organizacijos naujienas ir veiklos tikslus, motyvuoti juos dirbti tam, kad šie tikslai būtų pasiekti. 

 

„Yra kelios universalios vidinės komunikacijos taisyklės, su kurioms kuriomis mokymų dalyviai buvo supažindinti. Visų pirma negalima pamiršti, kad darbuotojai yra geriausi organizacijos „ambasadoriai. Todėl savo darbuotojams pasakyti naujienas prieš tai, kai jie jas išgirs iš kitų šaltinių, tiesiog būtina. Ne mažiau svarbus yra ir darbuotojų nuopelnų pripažinimas – tai yra vienas iš būdų suformuoti jų lojalumą savo organizacijai, – dėstė prof. A. Nugaraitė. 

 

Kalbėdama apie komunikaciją, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė apibrėžė efektyvaus komunikacijos proceso bruožus:

 

- Procese, kaip pagrindiniai komunikatoriai, dalyvauja visų lygių vadovai; 

 

- Užtikrinamas nuoseklus pranešimų siuntimas vidaus ir išorės auditorijoms; 

 

- Tinkamai naudojami įvairių  įvairūs ryšių kanalai (akis į akį, raštu, kompiuteriu);

 

- Skatinamas dviejų krypčių dialogas ir užtikrinamos galimybės darbuotojams išsakyti problemas ir klausimus; 

 

- Įvertinamas darbuotojų supratimas, kaip jų individuali sėkmė daro įtaką visos organizacijos sėkmei. 

 

Nors komunikacijos procese vis dar labai svarbus vaidmuo tenka organizacijos vadovui, pamažu atsiranda ir kitų ne mažiau greitų, efektyvių ir veiksmingų informacijos kanalų. „Galima sakyti, kad vadovo vaidmuo jau pasikeitė. Jis nebeformuoja informacijos turinio, tačiau pateikia ir paaiškina informacijos kontekstą. Jis nebeturi atsakyti į klausimą „O kas gi vyksta?, tačiau turi paaiškinti „Ką tai reiškia organizacijai?, – teigė prof. A. Nugaraitė. 

 

Be to – vadovo komunikacija yra ne tik konteksto paaiškinimas, tačiau tai ir įsiklausymas į darbuotojų nuomones ir nuotaikas. 

 

Kiekviena organizacija, o ypač toks, kurios išgyvena pokyčius, susiduria su krizėmis. Anot prof. A. Nugaraitės, visos organizacijos turi problemų, o kai problemos tampa žinomos už organizacijos ribų, organizacijos susiduria su krize. 

 

Komunikacija krizių metų turi tam tikras taisykles, o svarbiausia iš jų – tinkamas pasirengimas krizei. 

 

„Kilus krizinei situacijai laiko ruoštis ir planuoti tiesiog nebėra. Tokios situacijos dažniausiai paveikia daug žmonių, niekas, bent jau pradžioje, neturi išsamios informacijos. Tokiu atveju dažnai turime į paniką vedančias situacijas, kuomet įvykiai vystosi labai greitai, jų kontrolės nėra, o organizacija patiria nuolatinį spaudimą iš išorės. Įprastinė organizacijos veikla iš esmės užmirštama ir nutrūksta, įsivyrauja savotiškas chaosas, kurio fone krizėje atsidūrusi organizacija atrodo blogai, – pasakojo profesorė. 

 

Todėl pasirengti krizei ir ją suvaldyti yra įmanoma. 

 

„Visų pirma, kaip ir minėjau, būtina pasiruošti visiems įmanomiems atvejams, numatyti juos, turėti veiksmų planą ir juo naudotis. Tokiose situacijose labai svarbu ir organizacijos vadovo lyderystė – jis turi būti matomas. Komunikuojama turi būti nuolat ir ramiai, o informaciją reikia teikti greitai. Galiausiai kiekviena krizė kartu yra ir teigiama galimybė“, – įsitikinusi prof. A. Nugaraitė.

 

Mokymuose buvo aptartos ir bendravimo su žiniasklaida taisyklės, viena svarbiausių iš kurių yra atvirumas. „Būtina prisiminti, kad nėra provokuojančių klausimų, yra tik netikslūs ar dviprasmiški atsakymai, kurie tampa žiniasklaidos eskalavimo objektu, – seminaro dalyviams aiškino profesorė.

 

Galiausiai komunikacija, gebėjimas paaiškinti savo poziciją žurnalistams ar žmonių grupėms yra neatskiriama nuo emocinio ir socialinio intelekto, tai yra gebėjimo suprasti žmones ir mokėjimo elgtis socialinėje aplinkoje, išmintingo veikimo žmogiškuose santykiuose, sugebėjimo bendrauti su žmonėmis.

 

„Gebėjimui aiškiai suformuluoti savo poziciją ir ją tinkamai ištransliuoti kartais gali kliudyti labai paprasti dalykai: kalbėjimo ir klausymo įgūdžių stoka, pašnekovų emocinė reakcija, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos neatitikimas, socialinė padėtis. Visą tai reikia turėti mintyje planuojant ir vykdant bet kokius komunikacijos veiksmus, – sakė prof. A. Nugaraitė.

 

Projektą, finansuojamą 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo „Socialinis dialogas – deramas darbas“ programos lėšomis, NPPSS įgyvendina su Norvegijos profesinių sąjungų organizacija „Fagforbundet“ ir šios šalies savivaldos asociacija „KS. Jis yra skirtas Ugniagesių gelbėtojų ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinėms sąjungoms, o taip pat šių šakų darbdavių organizacijoms – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir Aplinkos apsaugos departamentui. Projekto mokymuose dalyvauja ir kitų NPPSS šakinių profesinių sąjungų lyderiai, iš viso – 160 žmonių.