Pagalba
Moterys gelbsti pasaulį. Ar išgelbės Lietuvą?
2015-09-28

Vairuojanti moteris šiandien jau nieko nestebina. Net jei ji vairuoja valstybę, diriguoja atsakingoms valstybinėms institucijoms. Prieš keletą dienų moterų vadovių žiedą papildė ir Radviliškio rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkė Rasa Stasiulaitienė, laimėjusi atranką į Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko pareigas.

- Sakoma, kad moterys išgelbės pasaulį. O ar pajėgios jos sutramdyti nusikalstamumą? - pasiteiravo „Vakaro žinios“ Rasos STASIULAITIENĖS.

- Mano nuomone, ir vienos, ir kitos lyties atstovai pavieniui to padaryti negali. Žvelgiant į ilgametę darbo praktiką, tampa akivaizdu, kad optimalių rezultatų pasiekti galima tik kai kolektyvą sudaro racionaliai sustyguotas vyrų ir moterų tandemas. Policijoje vyrai galbūt yra pranašesni reaguodami į įvykius, sulaikydami pažeidėjus... Tačiau tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų bent Radviliškio rajono policijos komisariate daugumą sudaro moterys. Tenesupyksta vyrai, bet yra tam tikrų darbų, kuriuos moterys atlieka kruopščiau ir atsakingiau.

- Kas lemia, kad policijoje kasmet gausėja dailiosios lyties atstovių gretos?

- Moterų policijoje jau buvo ir prieš 18 metų, kai atėjau dirbti į Radviliškio rajono policijos komisariatą. Aišku, jų nebuvo tiek daug, kiek yra dabar. Šiuo metu visuose komisariatuose moterys sudaro apie trečdalį žmogiškųjų išteklių. Džiugu, kad šiais laikais moterų jau nebaugina policininko profesija. Daug jų tarnauja ir pirminėje grandyje, kurioje darbas yra nelengvas, specifinis, dažnai tenka dirbti naktimis. Moterys dirba ir patrulėmis, ir tyrėjomis, ir apylinkės inspektorėmis. Visame pasaulyje nyksta ribos tarp moteriškų ir vyriškų profesijų. Mano nuomone, dažniausiai tai naudinga, skatina abiejų lyčių atstovus pasitempti matant profesionaliai dirbančius kolegas ir koleges. Aš niekada nemaniau, kad dirbsiu policininke. Buvau įgijusi inžinerinę specialybę - energetikos vadybą, auginau sūnų ir labai norėjau pradėti dirbti. Nesu iš tų žmonių, kuriems tiesiog gera sėdėti namuose, man visada reikėjo veiklos. Įsidarbinusi Radviliškio rajono policijos komisariato policijos ir visuomenės bendradarbiavimo grupėje nuo pat pirmų dienų pajutau, kad patekau ten, kur man ir reikėjo. Niekada nesigailėjau tokio savo pasirinkimo. Ši profesija tapo mano gyvenimo būdu, suteikė daug erdvės saviraiškai.

- Kuo skiriasi moters vadovės darbo ypatumai nuo tas pačias pareigas einančio vyro?

- Komisariate man niekada neteko dirbti vadovaujant moteriai - visi mano vadovai buvo vyrai. Kiekvienas jų buvo visiškai skirtingas, bet iš kiekvieno išmokau tam tikrų dalykų. Aigerdas Skrolis buvo pavyzdys, kaip turėtų kalbėti ir dėlioti mintis kiekvienas vadovas. Gyvenime daugiau neteko sutikti tokio puikaus oratoriaus, pasižyminčio ištobulintu juodo humoro jausmu. Iš pakeitusio šį komisarą Alvydo Lideikio buvo galima pasimokyti puikių administratoriaus įgūdžių, gebėjimo suvaldyti labai skirtingo amžiaus ir charakterio pareigūnų komandą. Šiuo metu Radviliškio rajono policijos komisariatui vadovaujančiam Sauliui Baltakiui esu labai dėkinga už tai, kad suteikė labai daug laisvės savirealizacijai. Jis ir priima mano idėjas, ir padeda jas įgyvendinti. Tokia atmosfera veda į priekį ir labai motyvuoja.

- Kaip manote, kam lengviau dirbti vadovu - vyrui ar moteriai?

- Tiek vyro, tiek moters sėkmes visi vertina vienodai, tačiau moterų nesėkmės mūsų visuomenėje vertinamos dvigubai griežčiau - per didinamąjį stiklą. Tai žinodama stengsiuosi numatyti visus savo veiksmus keliais žingsniais į priekį ir išvengti klaidų. Moterys iš prigimties yra empatiškesnės, emocionalesnės. Žinoma, emocijos gali ir trukdyti, ypač kai reikia suvaldyti krizines situacijas, generuoti idėjas. Todėl eidama į vadovo pareigas kiekviena moteris privalėtų turėti ir vyriškųjų savybių. Jos šiame darbe iš tikrųjų padeda.

- Nuo kokių darbų pradėsite tarnybą Klaipėdos rajono policijos komisariate?

- Pirmiausia manęs laukia prisistatymas kolektyvui, susipažinimas su kiekvienu jo nariu, savo strategijos, idėjų ir planų pristatymas. Noriu susipažinti ir su šio kolektyvo mikroklimato vertinimu, pagrindinėmis komisariato problemomis, kad visi kartu galėtume jas spręsti. Mano svajonė yra, kad kolektyvas dirbtų kaip gerai suteptas mechanizmas, turėtų savo braižą, savąjį veidą, kad komisariatas būtų matomas visame šalies komisariatų žemėlapyje. Labai bus smalsu susipažinti su šio komisariato tradicijomis, veiklos organizavimu. Dabar policijoje - įvairiausių naujovių metas, palankus siūlyti ir diegti idėjas, galinčias pagerinti mūsų darbo sąlygas ir rezultatus.

- Ar nebaugina tai, kad kriminogeninė situacija Gargžduose, kur ir įsikūręs Klaipėdos rajono policijos komisariatas, nėra pati geriausia?

- Tai pastebėjau jau rengdamasi atrankai, susipažindama su tam tikrais rodikliais ir lygindama juos su Šiaulių apskrities policijos komisariatų rodikliais. Žemesnis ten ir nusikalstamų veikų ištyrimo procentas, tad reikės sėsti ir galvoti, kaip užkardyti nusikaltimus, pagerinti jų išaiškinamumą. Tai iššūkis, kurį priėmiau savo noru, tad tikiu, jog, padedama naujo kolektyvo, su juo susitvarkysiu. Esu labai dėkinga visiems mane palaikiusiems. Dalyvaudama atrankoje sulaukiau išskirtinio moterų palaikymo: ir pareigūnių, ir dirbančių civilį darbą. Net apėmė toks jausmas, kad jos visos laimėjo tą atranką kartu su manimi.

- Kaip sekasi įveikti buitinius rūpesčius, kuriuos sukelia gyvenamosios vietos keitimas?

- Tai visiškai kardinalus sprendimas, kurį nulėmė ir tam tikri pokyčiai asmeniniame gyvenime. Išleidusi sūnų studijuoti į Kauną, turiu kur kas daugiau laiko planuoti savo gyvenimą. Ateitį apsisprendžiau kurti pajūryje. Norisi apsigyventi ir kurtis Klaipėdoje, nuo kurios ir iki Gargždų labai netoli. Esu labai dėkinga draugams, šiuo metu padedantiems man ieškoti gyvenamosios vietos. Persikraustymo sunkumai yra vienodi tiek vyrams, tiek moterims. Tai yra galimybė atlikti inventorizaciją savo spintoje, išdalijant nereikalingus daiktus ar drabužius tiems, kuriems jų reikia. O tada - pasiimti tai, kas reikalingiausia, ir leistis į kelionę. Šį savaitgalį kaip tik dalyvausiu policijos ir visuomenės šventėje Klaipėdoje, laisvu metu turėsiu progą pasirūpinti ir gyvenamosios vietos klausimais.

- Kur dabar bus jūsų tikrieji namai - Klaipėdoje ar Radviliškyje?

- Ateitį planuoju pajūryje ir tikiu, kad Klaipėda taps mano naujaisiais namais. Radviliškyje gyvenau 19 metų, čia lieka man artimi žmonės, draugai, kolegos. Radusi laisvo laiko visada skubėsiu jų aplankyti. Į Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkės pareigas esu paskirta 5 metų laikotarpiui. Ateities planai priklausys nuo to, kaip seksis dirbti. Kas bus po to - niekas nežino. Bet pripažinkime - kiekviena diena mums suteikia naujų galimybių.

- Kokias problemas pirmiausia reikia išspręsti žemiausiose policijos sistemos grandyse, kad šia institucija pasitikėtų kuo daugiau žmonių?

- Šių grandžių atstovai visuomenėje yra labiausiai matomi, jie pirmi reaguoja į iškvietimus, vyksta į įvykių vietas, bendrauja su nukentėjusiais asmenimis. Tam, kad iš šių pareigūnų būtų galima tikėtis nepriekaištingo pareigų atlikimo, būtina užtikrinti jiems orų atlyginimą, darbo sąlygas. Pareigūnai turi suvokti, kad jiems svarbiausias yra tas žmogus, pas kurį jie vyksta. Itin daug kantrybės reikalauja bendravimas su išgėrusiais, agresyviais asmenimis, tačiau mes patys pasirinkome tokį darbą. Dėl to norėtųsi palinkėti visiems kolegoms sugebėti neprarasti žmogiškųjų savybių bet kokiose situacijose. Kad nusivilkęs uniformą kiekvienas pareigūnas liktų šeimos galva, tėvu, draugu ir kolega.

- Tačiau sakoma, jog policininko tarnyba tęsiasi ir jai pasibaigus...

- Tikiu, kad nė vienas pareigūnas neužsimerks prieš vykdomą nusikaltimą, net jei jo tarnybos laikas ir pasibaigęs. Labai smagu, kad nepakantumą pažeidimams bei nusikaltimams demonstruoja ir vis daugiau civilių žmonių: jie nepraeina pro mušamą ar apvogtą žmogų, stengiasi nutraukti girtų vairuotojų vojažus. Visuomenė kasdien tampa vis labiau pilietiškesnė.

- O kaip sutramdyti girtaujančius, kyšininkaujančius ar prieš įtariamuosius smurtaujančius policininkus?

- Receptų, kaip kovoti su policijos piktžaizdėmis, ieškoma jau ne vienus metus, šios mūsų ligos tam tikrais vaistais ir gydomos. Policijoje veikia imuniteto tarnybos, kurios bando identifikuoti kyšininkaujančius ar kita neteisėta veikla užsiimančius policijos pareigūnus. Deja, universalių vaistų nuo girtavimo dar niekas neišrado. Jei kam nors tai būtų pavykę, jis tikriausiai jau būtų apdovanotas Nobelio premija. Darbe kovoti su šia negerove tikrai turime pakankamai galimybių - veikia sustiprinta pareigūnų kontrolė, dirba psichologai. Gavus informacijos apie tai, kad pareigūnas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, svarbu rasti šaknis, kuriose glūdi jo neatsakingo elgesio priežastys. Galbūt eliminavus tam tikrus veiksnius ir suskubus suteikti pagalbą, jo problema išnyktų ir būtų užbėgta nelaimei už akių? Svarbiausia - kalbėtis su žmonėmis ir nepalikti jų vienų su jų bėdomis. Tas pats pasakytina ne tik apie policijos pareigūnus, bet ir apie visuomenę, iš kurios žmonės ateina dirbti į policiją.

Moterys vadovavimą ima į savo rankas

R.Stasiulaitienė taps vienintele moterimi tarp šiuo metu dirbančių policijos komisariatų vadovų visoje Lietuvoje. Tačiau aukštas postas teisėsaugos institucijose dailiosios lyties atstovėms jau nėra naujiena. Nuo 1997 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Plungės rajono policijos komisariatui vadovavo Dangirutė Jurkuvienė. 2001-2009 m. Vilniaus 3-iojo policijos komisariato viršininke dirbo Liucija Borusevičienė. Kalėjimų departamentui vadovauja Živilė Mikėnaitė. 2000 m. į generalinės prokurorės pareigas buvo siūloma tuometė Palangos miesto vyriausioji prokurorė Nijolė Požarskienė, šiuo metu vadovauti Generalinei prokuratūrai rimtą paraišką pateikė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkė Edita Dambrauskienė.

Buvusi kandidatė į generalines prokurores N.Požarskienė dabar vadovauja nuosavam teisinių paslaugų biurui. Prisimindama siūlymą vadovauti Generalinei prokuratūrai, N.Požarskienė teigė tąsyk prezidentei pasakiusi, kad vadovauti Generalinei prokuratūrai eis tik tuo atveju, jei nepavyks rasti norinčiųjų eiti šias pareigas. „Sakiau, jei į šią vietą rasite ką nors turintį didesnę koją, aš nepretenduosiu, - pasakojo N.Požarskienė. - Kalbėdama apie didesnę koją, omenyje turėjau vyrišką giminę, tai ir buvo surasta. Gaila tik kad sistema visiškai sugriuvo per tuos penkerius metus. 34 metus išdirbau prokurore ir prokuratūra man buvo antri namai.“ Vadinasi, didesnė koja ne visada geriau? Pasak N.Požarskienės, viską nulemia asmenybė. „Vadovas gali būti vyras, gali būti moteris, bet pirmiausia jis turi būti asmenybė, - sakė N.Požarskienė. - Tai, kad žmogus sėda į generalinio prokuroro kėdę, dar nereiškia, kad jis juo ir tampa. Reikia, kad jis turėtų tam tikrų gebėjimų. Dabartinės pretendentės į generalines prokurores aš nepažįstu, bet manau, kad blogiau, nei buvo, jau tikrai nebus. Juo labiau kad ji yra perėjusi visus teisinius koridorius ir advokatūroje, ir teisme, ir prokuratūroje.“

O kas lemia policijos moteriškėjimą? Telšių teritorinei darbo biržai dabar vadovaujanti D.Jurkuvienė teigė, jog tai sąlygoja ir menkas darbo užmokestis, nes vyrams už policininko algą išlaikyti šeimą yra sunku. „Vadovų neskirstyčiau į vyrus ir moteris. Arba žmogus turi vadovo savybių, arba ne, - sakė D.Jurkuvienė. - Vadovas privalo būti lyderis, kitaip iš jo gero vadovo nebus. Svarbu, kad vadovas pasitikėtų savimi, bet nepervertintų savo galimybių.“ Anot D.Jurkuvienės, vadovavimas policijai ir darbo biržai skiriasi kaip diena ir naktis. „Dirbant vadovaujamą darbą policijoje ypač svarbi greita orientacija, nes kiekviena situacija yra skirtinga, o teisingą sprendimą joje reikia priimti greitai, - sakė D.Jurkuvienė. - To adrenalino, kurį suteikdavo darbas policijoje, darbo biržoje man trūksta. Tai, kad daugėja moterų vadovių, vertinu kaip pragmatiškos visuomenės formavimąsi. Kažkada buvo matriarchatas, patriarchalinė era, o dabartinė situacija pasižymi visuomenės branda, joje nenuvertinama nė viena lytis. Vyrų protas visuomet yra racionaliai šaltas, to iš jų galėtų pasimokyti kiekviena moteris.“

Originalų tekstą rasite čia: http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/moterys-gelbsti-pasauli-ar-isgelbes-lietuva-1399862/