Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel pradeda eiti socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo pareigas. V. Banel ministrui Linui Kukuraičiui patars socialinės partnerystės, socialinio dialogo vystymo, darbuotojų atstovavimo, jų derybinių galių stiprinimo klausimais.

„Jau daugiau nei penkerius metus vadovauju didžiausiai statutinių pareigūnų profesinei sąjungai –Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui. Be to, kartu su mokytojų, viešojo transporto darbuotojų, aktyvių mamų sambūriu, muitinės profesinėmis sąjungomis aktyviai dalyvavome diskusijose dėl darbo kodekso nuostatų ir teikėme labai konkrečius pasiūlymus Vyriausybei, Seimui. Man gerai žinomos šios srities problemos ir galimi jų sprendimo būdai. Turiu minčių, ką būtina padaryti, kad darbuotojų interesus ginančios organizacijos Lietuvoje būtų gerokai skaitlingesnės, stipresnės, o jų santykis su valstybe ir darbdaviais taptų panašesnis į skandinaviškąjį“, – sako V. Banel.

V. Banel ir toliau liks NPPSS pirmininku.

„Kartu tęsiu savo darbus ir Nacionaliniame pareigūnų profesinių sąjungų susivienijime. Manau, kad per kelis paskutinius metus teisėsauga, darbuotojų interesų atstovavimo prasme, ženkliai pasistūmėjo į priekį. Tačiau ir čia vis dar yra nebaigtų darbų, pavyzdžiui, „Programos 1000“ įgyvendinimas“, – teigia V. Banel.

Anot jo, apie socialinę partnerystę, efektyvesnį socialinį dialogą ir darbuotojų atstovavimą daug kalbama šios Vyriausybės programoje.

„Pasistengsiu padaryti viską, kad šios programinės nuostatos kuo greičiau virstų realiais sprendimais: įstatymais, programomis ar susitarimais“, – aiškina V. Banel.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo pareigas V. Banel pradeda eiti nuo 2018 m. sausio 2 dienos.

V. Banel komentaras:

Mieli bičiuliai,

Iš reakcijų supratau, kad daugeliui Jūsų vakar išgirsta informacija apie mano sprendimą tapti Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėju buvo netikėta. Todėl noriu plačiau paaiškinti šio mano pasirinkimo tikslą ir motyvus.

Pradžioje noriu nuoširdžiai padėkoti tiems, kurie linki man sėkmės šiose pareigose. Kaip ir tiems, kurie suabejojo šiuo mano sprendimu, tiems, kurie įžvelgia jame galimus interesų konfliktus. Ir tiems, kurie, pavyzdžiui, teigė, kad ministro patarėju tapau tik įtakingų draugų dėka. Galiu visus Jus patikinti, kad tokios kalbos mane tik dar labiau motyvuoja imtis naujos veiklos (tiksliau naujų pareigų). Ir pasiekti tai, kad socialinis dialogas ir socialinė partnerystė Lietuvoje nebūtų tik tuščios frazės. Kaip dažnu atveju yra iki šiol.

Pirma, daugelis iš Jūsų žino, kad socialinės partnerystės srityje darbuojuosi jau beveik dešimtmetį. Pastaruosius penkerius metus vadovauju didžiausiai pareigūnų interesus ginančiai organizacijai Lietuvoje - Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui (NPPSS). Taigi, socialinio dialogo stiprinimas, žmonių susikalbėjimas yra svarbiausias mano veiklos tikslas.

Antra, teisėsauga yra viena iš nedaugelio sričių, kurioje socialinis dialogas yra įgavęs konkrečias, kasdieniame gyvenime veikiančias formas. Čia veikia kolektyvinės sutartys, o profesinės sąjungos yra aktyvios įvairių vidinių procesų ir pokyčių dalyvės. Pasiekėme tai savo darbo, aktyvumo dėka, domėjomės, kaip visa tai veikia kitose šalyse - Skandinavijos valstybėse, Vokietijoje, Olandijoje. Ir pritaikėme šias žinias Lietuvoje. Iliustruoti tai galima ir labai paprastais skaičiais: Lietuvoje įvairioms profesinėms sąjungoms priklauso tik kas dešimtas dirbantysis (geriausiu atveju), o pareigūnų profesinės organizacijos jungia bent trečdalį pareigūnų bendruomenės.

Trečia, šią patirtį mes panaudojome derybose dėl neseniai įsigaliojusio darbo kodekso. Kartu su mokytojų ir transporto darbuotojų profesinėmis sąjungomis, aktyvių mamų sambūrių sukūrėme asociaciją, kuri parengė ir pateikė Vyriausybei, Seimui, Trišalei tarybai konkrečius pasiūlymus tuo metu svarstomam Darbo kodeksui. Į kai kuriuos iš jų buvo atsižvelgta, tačiau derybos dėl Darbo kodekso (kaip ir jų rezultatas) parodė, kad tikro socialinio dialogo šalyje dar nėra, o darbuotojus atstovaujančios organizacijos savo kompetencija ir įtaka toli gražu neprilygsta darbdavių organizacijoms.

Ketvirta, matau, kad atskirtis tarp to, kas yra ir to, kas turėtų būti socialinės partnerystės srityje Lietuvoje vis dar yra per didelė. Turiu konkrečių sumanymų kaip ją galima sumažinti. Todėl ir sutikau su Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pasiūlymu tapti jo patarėju. Tačiau į ministeriją einu ne dėl pareigų, o dėl galimybės prisidėti prie būtinų darbų ir greičiau pasiekti rezultatą.

Ir penkta. Širdyje esu statutinis pareigūnas. Lieku NPPSS pirmininku. Sprendimą tapti Socialinės apsaugo ir darbo ministro patarėju priėmiau pasitaręs su savo kolegomis Nacionaliniame pareigūnų profesinių sąjungų susivienijime. Toliau negailėdamas jėgų kovosiu už eilinius Lietuvos pareigūnus bei stiprią ir šiuolaikišką šalies teisėsaugą. Tuo pačiu noriu panaudoti turimas žinias ir patirtį visos Lietuvos socialiniam dialogui ir socialinei partnerystei stiprinti. Puikiai suvokiu galimų interesų konfliktus, tačiau manau, kad man pakaks išminties juos numatyti ir jų išvengti.

Dar kartą dėkoju visiems, kurie mane palaiko ir skatina imtis naujų darbų! Laukiu konstruktyvių siūlymų iš tų, kurie situaciją mato taip pat kaip aš. Ir tų, kurie į ją žiūri kitaip. Tik susitelkę ir įvertinę visus variantus susikalbėsime ir turėsime laukiamą rezultatą.