Pagalba
NPPSS: dėmesio pareigūnų saugai ir sveikatai vis dar trūksta
2018-08-27

Praėjusią savaitę Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai susitiko su vidaus reikalų ministerijos vadovybe ir aptarė pareigūnų saugos ir sveikatos darbe ir kitus pareigūnams svarbius klausimus. Anot profesinių sąjungų, sauga ir sveikata – prioritetinė sritis, kuriai turėtų būti skiriamas gerokai didesnis dėmesys.

 

Dar 2016 m. priimtame Kenksmingųjų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos apraše reglamentuota kenksmingųjų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje dalyvių veikla organizuojant ir atliekant vidaus tarnybos sistemai būdingų kenksmingųjų veiksnių analizę, stebėseną, šalinimą arba poveikio sumažinimą, prevencinių priemonių įdiegimą.

 

„Aprašas – labai svarbus ir kartu naujas įrankis vidaus reikalų sistemoje, tačiau akivaizdžiai stringama su jo įgyvendinimu. Apraše numatyta, kad šiame procese dalyvauja ne tik pati Vidaus reikalų ministerija, bet ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vidaus reikalų centrinės, kitos vidaus reikalų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, įstaigų vadovų steigiami pareigūnų saugos ir sveikatos komitetai  ir įvykio tyrimo komisijos.

 

Kad ir kaip būtų ženklios kokybinės pažangos šioje srityje iki šiol nėra. Pareigūnai susiduria ne tik su padidintu pavojumi tarnybos metu, bet ir padidintu stresu, potrauminiu stresu, psichosocialinėmis rizikomis, profesinėmis ligomis. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje kasmet vidutiniškai nusižudo vienas policijos pareigūnas, per 2017 m. įvyko 1 valstybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno savižudybė.

 

Pareigūnų tarpe trūksta ir ekspertų, kurie gebėtų laiku atpažinti kenksmingus veiksnius ir žinotų, kokių priemonių imtis siekiant juos pašalinti. Turime tam tikrą apsaugos priemonių įsigijimo standartą, tačiau realiame gyvenime aprūpinimas deja nėra toks nuoseklus. Mūsų žiniomis, įstaigose formaliai sukurti komitetai, komisijos, tačiau kokie realūs darbai padaryti nelabai kas ir gali pasakyti. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į įstaigas su prašymu pateikti konkrečią informaciją, kaip įgyvendinamas aprašas”, - teigia NPPSS pirmininkas Vladimir Banel.

 

Anot jo, sistema, užtikrinanti pareigūnų saugą ir sveikatą darbo vietoje, turėtų efektyviai veikti, kiekvienas pareigūnas privalo žinoti, ką konkrečioje situacijoje turėtų daryti ar kur kreiptis pagalbos. Užsienio valstybėse, tokiose kaip Švedija, Olandija, Jungtinė Karalystė ir kitos, rūpintis pareigūno fizine ir psichologine būsena įprasta ir tai yra išimtinė darbdavio pareiga. Pažangios valstybės puikiai supranta, kad pareigūnas nėra robotas, jį veikia aplinka ir kiti veiksniai, todėl siekiama užtikrinti reikiamą pareigūnų aprūpinimą apsaugos priemonėmis, vykdyti prevencines priemones, suteikti reabilitaciją, vykdyti streso prevencijos mokymus.

 

„Apraše numatyti rizikos veiksniai, tačiau iki šiol neturime konkretaus mechanizmo, kaip pastarieji turėtų būti suvaldyti, kokios prevencinės priemonės turėtų būti taikomos. Atsakomybę už numatytų darbų neatlikimą ir rezultatus turėtų prisiimti visos už tai atsakingos institucijos. Saugos ir sveikatos sritimi būtina rūpintis nuolatos – tam privalo būti skiriamos papildomos lėšos ir kiti resursai“, - įsitikinęs V. Banel.

 

Profesinė sąjunga dar šių metų balandį kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną ir kėlė šiuos klausimus: kokias konkrečias priemones pasitelkiant ir kaip buvo įvertinti/yra vertinami vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybos ar kursanto mokymosi aplinkoje esami ar galimi kenksmingieji veiksniai; kokie, jei tokie buvo, kenksmingieji veiksniai nustatyti; ar pastaruosius veiksnius galima pašalinti ir kokių priemonių imtasi, kad neigiamų veiksnių poveikis pareigūnams ar kursantams sumažėtų, kokios prevencinės priemonės įdiegtos ar planuojamos diegti; ar buvo imtasi kokių nors priemonių stiprinant pareigūnų saugą ir sveikatą ir kt. Į daugelį šių klausimų, anot profesinių sąjungų, vis dar nėra konkrečių atsakymų. 

 

Šis susitikimas – tęstinė profesinių sąjungų iniciatyva, kuria siekiama aptarti pareigūnų darbo užmokesčio didinimo, pensijų ir socialinių garantijų, saugos bei sveikatos darbe ir kitus pareigūnams svarbius klausimus ir ieškoti geriausių sprendimo būdų.

 

Anksčiau rašėme:

 

Profsąjungos: atlyginimai kitąmet turi didėti 200 Eur

 

EuroCOP į EP kreipėsi su peticija dėl saugių darbo sąlygų

 

EuroCOP: policijos pareigūnų sveikata ir saugumas - rizikos lygyje

 

EuroCOP įvardijo veiksmus, kurie padės kurti saugesnę Europą

 

Psichologinis spaudimas darbo vietoje – dažnas ir statutinių pareigūnų tarpe

 

Ilgalaikis stresas darbe: ką privalo žinoti darbuotojai

 

Komandiruotės į Stokholmą (2014 m.) ataskaita