Vakar Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad partijų susitarimas siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos išorinės sienos apsaugos ir gyventojų saugumą nereikalingas, nes jiems pavyks ir taip susitarti. Pareigūnų atstovai primena, kad tai ne pirmas nepasirašytas susitarimas.

„Dar 2013 m. Premjerui siūlėme pasirašyti susitarimą dėl konkrečių prioritetų, veiksmų įgyvendinimo stiprinant visą teisėsaugos sistemą, gerinant pareigūnų aprūpinimą ir didinant motyvaciją. Apmaudu, kad tuomet į siūlymus buvo pasižiūrėta pro pirštus, o šiandien vėl turime skaudžias pasekmes. Jeigu ateityje norime to išvengti, būtina imtis kompleksinių tarnybų stiprinimo priemonių, o gal Premjeras turi kitokių siūlymų?“, - retoriškai klausia Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Vladimir Banel.

Valstybės prioritetas – šešėlio mažinimas

Linco Johano Keplerio universiteto profesoriaus Friedricho Schneiderio vertinimu, 2014 m. šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje ir Estijoje sudaro 27,1 proc. bendrojo vidaus produkto,  Latvijoje – 24,7 procento, o visos Europos Sąjungos vidurkis – 18.6 proc. BVP. Per metus šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje sumažėjo 0,9 proc., tačiau to nepakanka, todėl viena iš siūlomų profesoriaus priemonių – teisėsaugos stiprinimas. 

Nepaisant to, kad teisėsaugos institucijų stiprinimui ir saugumo šalyje gerinimui skiriamas itin mažas dėmesys, tarp pagrindinių 2015 m. Valstybės finansų kontrolės ir teisėsaugos institucijų uždavinių išlieka šešėlinės ekonomikos kontrolė.

Priemonių plane pabrėžiamos didžiausią žalą darančios šešėlinės ekonomikos sudėtinės dalys ir numatomos dvi pagrindinės kryptys:akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda ir nelegali apyvarta bei neregistruotos ekonominės veiklos vykdymas ir / ar vengimas apskaityti pajamas ir nelegalus darbas.Į atskirą priemonių grupę išskiriamos kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo persekiojimo priemonės.

Tikslų nemažai, tačiau, anot pareigūnų, realybė tokia, kad Valstybės sienos apsaugos lygis – apgailėtinas, pridengta tik 30 proc. sienos, kontrabandos mastai milžiniški. Pasieniečių taikomos priemonės tam užkirsti kelią dažnai neefektyvios, nes nusikaltėliai pajėgūs įsigyti modernesnę techniką, stebėjimo, sekimo priemones nei patys pareigūnai.

Reikalaujama daug, investuoti nenorima                       

Anot pareigūnų profesinių sąjungų atstovų, situacija, išties, dviprasmiška. „Iš vienos pusės visi kalba, kad privalome užtikrinti šešėlio mažinimą, visuomenės, valstybės sienų saugumą. Be kita ko dar norima, kad pareigūnai būtų profesionalūs, bendruomeniški, elgtųsi ir bendrautų pagarbiai ir mandagiai. Tačiau ką mes kaip valstybė tiems saugumo sargams galime pasiūlyti, jeigu jie privalo ieškoti papildomo darbo, kad galėtų išlaikyti šeimą?“, - klausia V. Banel.

Dar šią vasarą buvo priimtas Vidaus tarnybos statutas, dėl kurio ilgai kovojo tiek profesinės sąjungos, tiek Vidaus reikalų ministerija. Kad ir kaip būtų vien to neužtenka.

„Statuto įgyvendinamas buvo išskirstytas dalimis, nemažai veiksmų atidėta gana ilgam laikui. Būtina imtis priemonių, kad kiek įmanoma greičiau būtų įgyvendintos visos numatytos nuostatos. Pareigūnai privalo gauti adekvačius atlyginimus, socialines garantijas, turėti reguliarius mokymus, reikiamą techninį aprūpinimą moderniomis priemonėmis,  nekeliančiomis grėsmės žmogaus gyvybei. Svarstant kitų metų biudžetą į tai turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys“, - įsitikinęs NPPSS vadovas.

NPPSS sieks, kad Statuto įgyvendinimui kitiems metams iš Valstybės biudžeto būtų skirtos visos reikiamos lėšos (apie 30 mln. Eur) ir pareigūnams būtų sudarytos palankios darbo sąlygos ir adekvačios socialinės garantijos.