Vakar, spalio 3 d., Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai susitikime su A. Paulausku teigė, kad dėl netinkamai įgyvendinamos policijos reformos, trūkstamo finansavimo aprūpinimui bei mokymams Lietuva praras nemažą dalį profesionalių pareigūnų. Profesinė sąjunga pavyzdžiais iliustravo, kaip įgyvendinama reforma, kaip vyksta komunikacija su pareigūnais ir jų atstovais, įvardijo grėsmes. 

Komiteto pirmininkas A. Paulauskas teigė, kad tokio lygio pokyčiai turi būti aptariami Vyriausybės, Seimo lygmenimis, į procesą privalo būti įtrauktos visos suinteresuotos institucijos, nes tai tiesiogiai susiję su žmonių saugumu. Be kita ko pokyčių įgyvendinimai privalo būti numatytos reikiamos lėšos.

Pareigūnų atstovai nepritaria Policijos pokyčių įgyvendinimui

NPPSS vadovo Vladimir Banel teigimu, policijos sistemoje vykdant pokyčius turi didėti pareigūnų pajamos, įvedami pareigūnų aprūpinimo standartai, užtikrinama mokymų kokybė, sauga ir sveikata tarnyboje.

„Ruoštis ir būti pasirengusiems reikia ne kažkada, o dabar. Tam būtinas tinkamas finansavimas. Tikiuosi, kad mūsų iškeltos viešojo saugumo užtikrinimo problemos privers susimąstyti ir 2017-ųjų biudžetą planuojančius politikus.

Tuo pačiu noriu pabrėžti, kad, mano nuomone, Policijos generalinio komisaro Lino Pernavo pareiškimai apie tai, kad su turimais vidiniais resursais galima įvykdyti pokyčius, yra mažų mažiausiai neatsakingi. Buvę policijos vadovai dar 2010-aisiais aiškiai pasakė, kad rezervai išsemti. Akivaizdu, kad užtikrinti sklandaus pokyčių įgyvendinimo be reikiamo finansavimo ir efektyvios vadybos tiesiog neįmanoma“, - įsitikinęs NPPSS vadovas Vladimir Banel.  

Atlyginimai didėja tik dirbant papildomai

Policijos departamento vadovybės teigimu, nuo liepos pradžios pareigūnai uždirba mažiausiai 600-700 eurų, atskaičius mokesčius.

NPPSS tarybos narė, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė atkreipia dėmesį, kad tai nėra policijos pareigūnų darbo užmokestis. „Iš esmės atlyginimas liko tas pats. Tam, kad pareigūnas uždirbtų tuos 600 ar 700 eurų, jis privalo dirbti papildomai, tai yra atlikti papildomas funkcijas, dirbti viršvalandžius. Argi tai galime laikyti atlyginimo padidinimu“, - klausia policijos pareigūnų atstovė.

Profesinės sąjungos įsitikinusios, - atlygis turi didėti už pareigūnų atliekamas funkcijas, o ne papildomą darbą.

Labiausiai nepasiruošę policijos reformai – vadovai

NPPSS atstovų teigimu, pokyčiams labiausiai nepasiruošę ne savo pareigas vykdantys policijos pareigūnai, o vadovai.

„Kai kurių komisariatų vadovybės negeba tinkamai organizuoti darbo, užtikrinti sklandžių sistemos pokyčių, koordinuoti vykstančius procesus. Negana to, nėra vieningo standarto, kaip turi vykti pokyčiai. Galiausiai, jau liepos mėnesį turėjusi įsigalioti viršvalandžių apmokėjimo tvarka vis dar neparuošta“, - teigia V. Banel.

R. Katinienė primena, kad profesinės sąjungos policijos vadovui jau yra ne kartą sakę, kad deklaruoti gražius siekius yra puiku, tačiau realybėje viskas vyksta kitaip. „Žemesnio lygio vadovai ne visada žino, kaip įgyvendinti naujas tvarkas ar kitus pakeitimus. Dėl to pareigūnams kartais tenka dirbti 19 pamainų per mėnesį ar 13 pamainų iš eilės“.

Trūksta aiškios komunikacijos

Policijos departamento vadovybė pripažįsta, kad ne visus nusikaltimus galima ištirti. Profesinės sąjungos ragina departaementą tiek visuomenei, tiek politikams pateikti aiškią informaciją apie tai, kokiems nusikaltimams teikiamas prioritetas, o kokių tirti neketinama.

„Žmonės turi žinoti, kokiais atvejais policijos rezultato laukti nė neverta, nes tam neskiriama dėmesio ir lėšų. Jei nėra pakankamai pinigų, negalime ir neturime vaidinti didvyrių. Privalome pripažinti, ką dabartinėje situacijoje galime padaryti ir ko ne“, - teigia R. Katinienė. 

NPPSS informacija