Praėjusią savaitę oficialiai pranešta (gerb. E. Šilerio pristatymas intranete) apie atlyginimų kėlimą policijos pareigūnams pasitelkiant neeilinių vertinimų tvarką. Kaip viena iš sąlygų nekelti atlyginimo nurodytas Bendrųjų veiklos pagrindų mokymų patikrinimo testų neišlaikymas. Minėti mokymai tiek dėl savo turinio, tiek dėl organizavimo kokybės bei apskritai reikalingumo policijos bendruomenėje sukėlė ir tebekelia daug aštrių diskusijų ir, manytina, jog po sprendimo šių mokymų patikrinimo testų rezultatus susieti su ketinamu algų kėlimu sukels dar daugiau nepasitenkinimo.
Keista ir smalsu, dėl kokios priežasties nuspręsta neišlaikiusiems fizinių normatyvų taikyti teigiamą neeilinio vertinimo ir su tuo susijusią atlyginimo pakėlimo procedūrą, o neišlaikiusiems testų – jos netaikyti.
Jeigu toks sprendimas nėra eilinė pareigūnų šiurpinimo procedūra, kuria paprasčiausiai siekiama, kad minėtų mokymų patikrinimo testus kaip įmanoma skubiau išlaikytų visi per pirmąjį turą „kritę“ ar apskritai šių testų nelaikiusieji, tai yra, tai jokios realios įtakos atlyginimų kėlimui neturės ir tebus viena iš priemonių vėliau pasipuikuoti, kaip neva efektyviai vyksta mokymų rengimas ir realizavimas praktikoje, tai tiek to... Mat juos šunys, kaip sakoma, visokių cirkų matėm – ir į tuos pasižiūrėsim... Tačiau jei toks sprendimas yra realus, tuomet būtina jį stabdyti nedelsiant ir į kokias nors su pareigūnų gerove susijusias situacijas kažką panašaus įtraukti tik gerai įsitikinus ir patikrinus, kiek tokie eksperimentai su žmonėmis turi naudos (žalos), ar jie apskritai reikalingi, kiek tokie dalykai kainuoja ir pan. Gal reikalingas auditas?
Trumpai tariant, sąlyga nekelti atlyginimo dėl Bendrųjų veiklos pagrindų mokymų patikrinimo testų neišlaikymo yra ydinga, nes neaišku, kuo ji yra pagrįsta, kas už to stovi, kokių iš tiesų tikslų ir ko konkrečiai siekia.
Būtų svarbu ir įdomu sužinoti (o tai tikrai įmanoma), kiek laiko vidutiniškai vienas ir individualiai kiekvienas konkretus pareigūnas sugaišo laiko darbo metu klausydamas ir (ar) skaitydamas mokymų medžiagą bei ruošdamasis testų laikymui. Juk gautus sugaišto laiko įverčius galima būtų interpretuoti atsižvelgiant į konkretaus pareigūno gaunamą atlyginimą (ar į vidutiniškai gaunamą atlyginimą). Tai yra, tokiu būdu galima būtų paskaičiuoti, kiek iš tiesų sistemai kainavo šie mokymai ir kiek dar kainuos... O tai tikrai svarbu, turint omenyje tai, jog dažniausiai pareigūnai iš minėtų mokymų kažkokios naujos informacijos gavo labai mažai, o ir ta gautąją, vargu, ar pasinaudos... Tai yra, svarbu išsiaiškinti, ar pinigai nemetami į balą. Tiksliau – kiek jų ten jau išmesta.
Dar būtų labai svarbu, kad kiekvienam testą laikiusiam pareigūnui būtų leista išsamiai susipažinti su jo spręstų testų klausimais ir atsakymais. Tiesą sakant, pačius testus – tiek klausimus, tiek atsakymus – reikėtų labai atidžiai peržiūrėti dėl jų korektiškumo. Tai yra, būtina išsiaiškinti, kiek buvo tokių nekorektiškų klausimų ir atsakymų. Ar niekam nekilo klausimų dėl to, kad į tam tikrus klausimus dalis pareigūnų neatsakė teisingai dėl testo klausimuose buvusių logikos, gramatikos, kitokio pobūdžio klaidų?.. O juk tai galėjo turėti įtakos konkretaus testo neišlaikymui.
Taip pat norėtume priminti, kad kiekvienų metų eilinių vertinimų anketose kiekvienas pareigūnas privalomai turi pasirinkti ne mažiau nei dvi mokymo programas iš sąrašo, be to, dar gali nurodyti, kokių mokymų, nenurodytų sąraše, norėtų. Ir visi anketas pildantieji eilę metų uoliai renkasi mokymų programas, nurodo jų kvalifikacijai būtinas, bet sąraše nesančias programas, tikėdamiesi, kad į tai bus atsižvelgiama. Tačiau iki šiol į tuos pasirinkimus arba nereaguojama, arba sureaguojama labai simboliškai. Tai yra, kol kas pasirinkimas tik formalus. Tačiau juk galėtų būti neformalus, galėtų būti tikras.
Mes nesame prieš mokymąsi ir nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, mes esame už. Mes esame už tikrus, kokybiškus, reikalingus ir įdomius mokymus. Tačiau mes esame prieš dabartinius abejotinus eksperimentus su pareigūnais. Jūsų žiniai, pareigūnai vis dar yra mąstantys žmonės, o ne pilkų leninukų armija, pasiryžusi mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis visko, kas tik kam nors stuktelės į galvą...