Pagalba
Policijos pareigūnų kasdienybė: nuolatinė įtampa, grėsmė sveikatai, pavojus
2016-02-04

„Streso mažinimo centro“ psichologijos konsultantė, lektorė Giedrė Putelytė teigia, kad pati pareigūnų darbo specifika susijusi su nuolat patiriama įtampa. „Policininkai kone kasdien susiduria su žmonėmis, kurie yra patys atsidūrę stresinėse situacijose, agresyvūs, apsvaigę nuo alkoholio, narkotikų. Neretai pareigūnams tenka persekioti nusikaltėlius, su jais grumtis, panaudoti ginklą, rizikuoti savo sveikata ar net gyvybe. Policininkai privalo kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus, kai yra provokuojami ar net puolami. Tuo tarpu patirta įtampa nedingsta savaime. Jei žmogus nieko nedaro, kad atsipalaiduotų, įtampa kaupiasi ir ilgainiui gali pablogėti savijauta, išsivystyti perdegimo sindromas“.

Lietuvos policijos kapeliono Algirdo Toliato nuomone, dažnai mes net nepagalvojame apie tai, kad pareigūnai nuolat susiduria su neigiamomis emocijomis, stresu ir visa tai žmogus privalo sugerti, išgyventi ir parsinešti namo, į savo šeimą. „Kiekvienas savaip tvarkosi, tačiau kad ir koks stiprus bebūtum – lašas po lašo yra griaunamas tavo vidinis imunitetas. Vėliau mes stebimės, kodėl pareigūnas papuola, atrodo, į visiškai nelogiškas situacijas. Tam, kad to išvengtume, būtina nuolatinė dvasinė, emocinė atsvara ir investicijos į pareigūnus, jų saugumo užtikrinimą, vidinės būsenos stiprinimą“.

Neigiamas visuomenės požiūris slegia

Pareigūnas yra vykdytojas, įpareigotas – jei reikia – įstatymo viršenybę įtvirtinti jėga. Jo darbe patiriamos prievartinės situacijos tik didina stresą. Savo ruožtu visuomenė kiekvieną pareigūno galios panaudojimo atvejį vertina per padidinamąjį stiklą.  

„Nepaisant aukštų policijos reitingų, Lietuvos žmonės nėra linkę draugiškai žvelgti į policininkus ir, pasitaikius menkiausiai progai, juos menkina ir smerkia. Visuomenė turi daugybę lūkesčių ir tikisi, kad pareigūnas ne tik suvaldys situaciją, bet ir taps guodėju, pagalbininku, viskuo besirūpinančiu – tikru angelu sargu. Natūralu, kad dideli lūkesčiai, kuriuos sunku išpildyti, slegia“, - sakė G. Putelytė.  

VA ITĮPS pirmininkas Vytautas Lamauskas įsitikinęs, kad policininkams itin svarbus visuomenės palaikymas, objektyvus situacijos vertinimas. „Dažnai mes, pareigūnai, deklaruojame, kad esame žmogiški, turime tvirtą bendruomenę, palaikome vieni kitus, glaudžiai bendradarbiaujame su visuomene, tačiau viso to pritrūkstame. Ne tik žodžiais, bet ir realiais darbais turime visas šias vertybes puoselėti“.

Šoko būsenoje ir pareigūnai gali elgtis neadekvačiai

Prisiminęs vieną iš daugiausiai visuomenės dėmesio susilaukusių įvykių, kai iš policininkų buvo pagrobtas ginklas, A. Toliatas teigia, kad kiekvienas pareigūnas visų pirma yra žmogus, todėl kad ir kiek mokymų jis būtų praėjęs, jis skirtingai reaguos į tam tikras situacijas.

„Igorio Molotkovo atveju pareigūnai buvo ištikti šoko, o tokios būsenos asmuo tam tikra prasme praranda savo veikimo laisvę. Gali treniruotis ir visą gyvenimą, būti nepriekaištingos reputacijos policininkas kaip buvo šiuo atveju, tačiau pasielgti ne taip, kaip tikėtasi, ne pagal protokolą, o vadovaujantis instinktais. Mums visiškai nekeista, kaip žmonės neadekvačiai elgiasi po kraupių avarijų ar kitų nelaimių, tačiau pareigūną skubame pasmerkti. Manau, tai neteisinga tiek prieš mus pačius, tiek prieš pačius pareigūnus“, - įsitikinęs kapelionas.

Kokias pasekmes gali turėti nevaldomas stresas

Jei žmogus nepajėgia „iškrauti“ patiriamo streso, anot specialistų, neigiamos emocijos kaupiasi ir pačios savaime gali tapti naujų stresinių situacijų šaltiniu. Pavyzdžiui, įsitempęs pareigūnas pats lengviau velsis į konfliktą, neišsimiegojęs darys klaidas, bus netikslus. Stresas blokuoja aiškų, logišką mąstymą, įtakoja reakcijas, tad priimti sprendimai gali būti klaidingi.

G. Putelytė primena, kad streso pasekmės gali būti įvairios. Visų pirma, fizinės, tokios kaip ligos, nemiga ar košmarai, galvos skausmai, apetito sutrikimai, nuolatinė raumenų įtampa, nuovargis. Antra, dėl pamaininio darbo specifikos pareigūnams būna sudėtinga palaikyti pastovų šeimos gyvenimo ritmą, todėl gali pablogėti santykiai šeimoje. Dar skaudesnės pasekmės – priklausomybė (alkoholis, narkotikai, lošimai, noras stipriai rizikuoti, viršyti greitį vairuojant), depresija ir net savižudybė.

Anot psichologės, stengiantis kovoti su patiriamu stresu, visų pirma, reikėtų bandyti pašalinti streso priežastis, o jei tai neįmanoma – pasirinkti sau tinkamiausius būdus, kaip patirtą stresą sumažinti.

„Patariu pirmiausiai pastebėti, kas kelia stresą, ir kaip mes į tai reaguojame. Geriau suvokiant streso priežastis ir savo reakcijas, aiškiau matyti, ką reikėtų keisti. Darbe stenkitės bendradarbiauti, o ne konkuruoti. Rūpinkitės savo fizine ir psichologine sveikata: atsisakykite žalingų įpročių, sportuokite, sveikai maitinkitės. Raskite takoskyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo: ilsėkitės išsimiegokite, kalbėkite apie savo sunkumus ir jausmus su artimu žmogumi ar specialistu. Palaikykite socialinius ryšius – susitikite su draugais, turėkite mėgstamą veiklą ar kitų interesų, kurie padėtų atsitraukti nuo darbo“, - pataria G. Putelytė. 

VA ITĮPS informacija