Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Profesinė sąjunga kviečia prisidėti prie paramos buvusio ugniagesio šeimai, kuri neteko namų
2016-01-25

Maža to, sutrikdė ir žmonos sveikatą – ji patyrė rankų ir veido nudegimus, išgąsdino kartu gyvenusią senyvo amžiaus mamą. Užmiršti iki šiol A. Zavijskis negali ir kitos šeimos nelaimės – prieš ketverius metus taip pat ugniagesiu dirbęs sūnus žuvo per kraupią avariją.

Gyvenimą paskyrė kitiems

„Aš mistika netikiu, bet buvau susimąstęs, kaip tiek sutapimų gali būti“, – pripažino šiuo metu pensijoje esantis A. Zavijskis. Per savo ilgametę tarnybą Vilniaus APGV 2-oje komandoje ugniagesiu dirbęs vyras išgelbėjo ne vieną gyvybę. Pamena, kartais per parą tekdavo užgesinti ir po 15 gaisrų. Anksčiau jis yra dirbęs ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijoje – užtikrindavo gyventojų saugumą bei gaisrų prevencijos įgyvendinimą.

Deja, pasirūpinti savo ir savo šeimos saugumu jam pritrūko laiko. Likus vos pusvalandžiui iki Naujųjų metų, naktį, spėjama, dėl netvarkingos elektros instaliacijos, užsiliepsnojo A. Zavijskio namas.

Name gyventi nebeįmanoma

„Gaisras yra gaisras. Negaliu sakyti, kad tai – tragedija. Tragedija būtų, jei žmonės žūtų. Tiesiog nelaimingas atsitikimas. Bet namas apdegė stipriai, gyventi jame jau neįmanoma“, – pernelyg nesigriaužti dėl nelaimės bando vyras. Tačiau apsilankius namo viduje kvapą užgniaužia ne tik smalkių likučiai, bet ir matomi vaizdai. Iš 80 kv. m. namo su palėpe neliko praktiškai nieko. Sudegė ir vyro automobilis. Tiesa, A. Zavijskis tvirtai pasiryžęs nenuleisti rankų. Šiuo metu prie pensijos jis prisiduria dirbdamas statybose ir nors sveikata streikuoja, tvirtina: „Jei reikės, ir savo rankomis pastatysiu iš naujo“. Maždaug šimtmetį stovinčiame name vyras gyveno apie 25-erius metus. Čia užaugo ir jo vaikai.

Gaisras kilo palėpėje

Paklausus, kas nutiko tą naktį, kai namas užsiliepsnojo, A. Zavijskis pasakojo geriausiai atsimenantis triukšmą. „Išgirdome garsus, supratome, kad jie sklinda iš palėpės. Ji nebuvo naudojama kaip gyvenamosios patalpos, po truputi tvarkėmės, bet nespėjome remontų užbaigti. Tai ir buvo klaida. Įtariame, kad užsidegėme dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Viskas vyko taip greitai, kad nieko padaryti jau nebuvo įmanoma“, – apgailestavo A. Zavijskis. Jis sakė dar anksčiau planavęs name pakeisti laidus, kuriais keliauja elektra, tačiau dėl turimų darbų tai vis atidėliojęs. „Paskui, paskui, o dabar ir per vėlu“, – griaužėsi jis.

Apdegė, nes ieškojo katino

Kad namas dega, A. Zavijskis pastebėjo likus vos pusvalandžiui iki Naujų metų. „Tikrai nekokia metų pradžia, bet ką padarysi. Kas atsitiko, tas atsitiko. Žinote, žmonės ir karą išgyvena“, – pernelyg sureikšminti šeimą ištikusios bėdos nebuvo linkęs jis. Vis dėlto su gaisro sukeltais padariniais jam teks kovoti dar ilgai. Ugnis stipriai apgadino namą, sunaikino dalį turėtų daiktų, pakenkė žmonos sveikatai. „Žmona apsidegino galvą, petį. Kai pamatėme, kad namas dega, ji puolė ieškoti katino. Savo ruožtu aš skubėjau atrišti šunį nuo grandinės“, – pasakojo vyras. Kartu su sutuoktiniais namuose gyveno ir jo mama. Laimei, nuo gaisro ji pernelyg nenukentėjo. Toje namo pusėje, kur glaudėsi moteris, išliko ir dalis daiktų. Tiesa, patį namą ugniagesiai gesino iki ryto, tad daugelis jų – beverčiai.

Tėvo kelią pasirinkęs sūnus žuvo auto įvykyje

Laikus, kai dirbo ugniagesiu, A. Zavijskis atsimena su nostalgija. Nors pripažįsta, kad šis darbas – labai rizikingas ir palyginti prastai apmokamas, neslepia, minčių vėl jo imtis buvo net jau išėjus į pensiją. „Kai dirbi, apie riziką negalvoji. Rizika visur – kažkas netyčia gali nutikti ir šaligatviu einant, ir keliu važiuojant“, – apie pastarąjį aspektą atspindinčias situacijas vyras susimąsto neretai. Būtent auto įvykyje žuvo jo mylimas sūnus. Anapilin vos 26-erių išėjęs vaikinas buvo paveldėjęs ne tik tėvo vardą, bet ir gyvenimo būdą. Taip pat dirbo ugniagesiu – žmonių gyvybes gelbėjo maždaug ketverius metus. Maža to, domėjosi ir kariniais reikalais – tarnavo kariuomenėje, buvo vidaus tarnybos jaunesnysis puskarininkis. Bendradarbiai jį apibūdino kaip linksmo būdo, pareigingą, ryžtingą, drąsų ir puikiai savo darbą išmaniusį pareigūną. Savo ruožtu tėvas pridūrė, kad puikiai jam reikalai klostėsi ne tik darbe, bet ir šeimoje. Jo sūnus buvo neseniai susituokęs, jo žmona laukėsi. „Kelias buvo slidus, jis aplenkė kitą vairuotoją, automobilis tapo nevaldomas ir...“, – tik atsiduso A. Zavijskis.

Griauti nenori

Šiuo metu jis pasakojo besiglaudžiantis tame pačiame Kūlių kaime, esančiame Vilniaus rajone, kaimynų sodyboje. A. Zavijskis pamena, kad prieš maždaug 15 metų sudegė vienų, kiek vėliau – ir kitų kaimynų namas kartu su jame gyvenusiu žmogumi, tačiau gyvenvietės bendruomenė jiems padėti stengėsi iš paskutinių jėgų. „Man irgi žmonės sako: „Jei reikės griauti, sakyk“. Bet ką griauti? Gaila, žinokit. Skaičiavau, kad iki kitų metų gali pavykti susitvarkyti bent vieną kambarį, jei kas padės, jei pažįstamų bus. Darbo čia – daug“, – žvelgdamas į pajuodusias sienas sakė vyras. Tačiau jei to padaryti nepavyks, jis neatmeta galimybės kreiptis ir į Vilniaus savivaldybę, kad ši padėtų gauti žemės kitoje vietoje.

Gaisro gesinti net nebandė: situacija buvo beviltiška

„Visada reikia pagalvoti, kad galėjo būti ir blogiau. Reikia ne gailėti, o mąstyti, ką daryti dabar“, – įsitikinęs vyras. Paklaustas, kaip pavyksta išlaikyti tvirtą pasiryžimą, jis prisiminė, kad kai dirbo ugniagesiu, matyti teko ir baisesnių situacijų. Iki šiol negali pamiršti – širdis labiausiai plyšo, kai gesinant vieną pirmųjų gaisrų žuvo name buvę maži vaikai. „Tai – suprantu, tragedija. Dar ir mano sūnus tuo metu mažas buvo. Kai grįžau namo, širdį tikrai skaudėjo“, – prisiminė jis. Savo ruožtu A. Zavijskis dar tikino galinti pajuokauti, kad jam nors namo nebereikia saugoti nuo vagių – vis tiek nebėra, ką vogti.

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga ragina padėti

Norėdami padėti sunkios lemties kolegai Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos nariai pradėjo rinkti paramą ir ragina kitus prisidėti prie paramos:

NACIONALINIS PAREIGŪNŲ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUSIVIENIJIMAS

Įmonės kodas  302301973

Sąskaita LT89 5016 2000 1400 0086

Pareigūnų kredito unija

BIC: LCKULT22XXX

Paskirtis: Parama Adrejui Zavijskiui

Originalų tekstą rasite čia: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/namu-neteko-per-nakti-mistika-netikiu-bet-kaip-tiek-sutapimu-gali-buti.d?id=70156478

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?