Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) praėjusią savaitę pratęsė projekto „Geresnis socialinis dialogas – geresnės darbo sąlygos“ mokymus. Šį kartą projekto dalyviai gilinosi į konfliktų sprendimo būdus ir priemones. Nuotoliniu būdu vykusius konfliktų sprendimo mokymus „Konfliktų anatomija arba kaip su(si)valdyti konfliktus(uose)“ vedė viešosios įstaigos „Pozityvios sveikatos komanda” ekspertės Liepa T. Valandis ir Sigita Vičaitė.
Mokymų pradžioje daug dėmesio buvo skirta konfliktų anatomijai: jų kilmei, formoms.
„Konfliktai gali būti patys įvairiausi: politiniai, socialiniai, ekonominiai. Be to, juos sukelia skirtingos priežastys. Pagal tai jie gali būti skirstomi į informacinius, vertybinius, struktūrinius, santykių, interesų. Konfliktų pobūdis apsprendžia ir jų išsprendimo būdus ir galimybes”, - pasakojo lektorės.
Mokymų dalyviai buvo supažindinti ir su konfliktų analize naudojant Maslow poreikių hierarchijos piramidės teoriją. Pagal ją, konfliktai gali kilti visose šios piramidės pakopose.
„Pavyzdžiui, imkime fiziologinius poreikius. Žmonės, manantys, kad jų gaunamas atlygis už atliekamą darbą neleidžia jiems patenkinti visaverčio maisto ir padoraus būsto poreikių, tikrai gali bandyti spręsti savo problemas konflikto būdu. Tas pats vyksta ir visiškai priešingame piramidės polyje. Savęs realizavimo poreikį turintys žmonės konfliktuoja su kolegomis ar darbdaviais, jei darbe jiems skiriamos per paprastos užduotys, neleidžiama daryti karjeros, rodyti savarankiškumo, iniciatyvos (ar už iniciatyvą baudžiama), realizuoti savo gebėjimų, talento ir potencialo”, - aiškino L. T. Valandis ir S. Vičaitė.
Daug dėmesio mokymuose buvo skirta konfliktų sprendimo būdams. Tikimybė išspręsti konfliktą labiausiai priklauso nuo jo fazės. Didžiausia išsprendimo tikimybė, net 92 proc., yra pradinėje konflikto fazėje. Beveik pusė konfliktų gali būti išspręsti ir atviros sąveikos fazėje. Deja, tačiau konfliktams persiritus į atviros konflikto plėtros ir konflikto kritimo stadijas, jų sprendimas tampa praktiškai sunkiai įmanomu.
Mokymų dalyviai taip pat buvo supažindinti su 5 konfliktų sprendimo strategijomis: konkuravimu, bendradarbiavimu, kompromisu, vengimu ir prisitaikymu. Buvo pristatyti konkretūs kiekvienos iš šių strategijų pavyzdžiai, aptartos svarbiausios rizikos, tinkamumas vienose ar kitose situacijose.
Konfliktinės situacijos yra glaudžiau susijusios su kritikos išsakymu ir gebėjimu ją priimti. Todėl mokymuose buvo kalbama apie tai, kaip teisingai kritikuoti vienoje ar kitoje situacijoje. Galiausiai mokymų dalyviams buvo pateikti apibendrinimai ir patarimai, skirti įvairių konfliktų sprendimams.
Tai buvo jau ketvirtas projekto dalyvių susitikimas. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį vyko įvadinis projekto seminaras, o vėliau jo dalyviams buvo surengti lyderystės ir komunikacijos pagrindų mokymai.
Projektą, finansuojamą 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo „Socialinis dialogas – deramas darbas“ programos lėšomis, NPPSS įgyvendina su Norvegijos profesinių sąjungų organizacija „Fagforbundet“ ir savivaldos asociacija „KS“. Jis skirtas Ugniagesių gelbėtojų ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinėms sąjungoms, o taip pat šių šakų darbdavių organizacijoms – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir Aplinkos apsaugos departamentui. Projekte iš viso dalyvauja 160 profesinių sąjungų ir valstybės institucijų atstovų.