Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
S. Skvernelis: nustebinęs žmonių palaikymas verčia galvoti apie tolesnę politiką
2015-11-24

Jo teigimu, nuomonės kartais išsiskiria, bet Lietuva yra demokratinė valstybė, todėl normalu, kad yra nuomonių įvairovė. „Nemanau, kad norime grįžti į laikus, kai nuomonė yra tik viena ir tik viena teisinga“, – apie pašlijusius santykius su prezidente Dalia Grybauskaite kalba S. Skvernelis. Pokalbis su juo – laidoje „Dėmesio centre“.

– Pone Skverneli, ar jūs esate tvirtai apsisprendęs atsistatydinti?

– Aš tą norą ir valią pareiškiau penktadienį ir nuomonė kol kas nėra pakitusi.

 Suprantu, kad laukiate pokalbio su ministru pirmininku. Ar tai gali kaip nors pakeisti jūsų sprendimą?

– Nespėliokime. Iš tikrųjų laukiu pokalbio su ministru pirmininku, nes po visos tos įtampos mes pakalbėjome tik telefonu, tai tokie pokalbiai yra labai fragmentiški ir epizodiški. Tikrai laukiu premjero grįžtant ir tikiuosi, kad turėsime dalykinį pokalbį.

– Bet tai gali pakeisti jūsų apsisprendimą?

– Nespėliokime šiandien. Yra pozicija išreikšta, yra procedūra. Palaukime penktadienio.

– Kokie jūsų motyvai?

– Motyvas labai paprastas. Galbūt netinka tie darbai, kurie vykdomi vidaus reikalų ministerijoje ir prezidentė pakankamai griežtai įvertino tą paskutinį įvykį su automatinio ginklo pavogimu. Manau, nebeliko kitos galimybės.

– Jūsų esminis motyvas – prezidentės pareiškimas, kad jūs jau ne kartą demonstruojate žemą politinį lygį?

– Taip, po prezidentės pareiškimo apie žemą politinį lygį, apgailėtiną situaciją ir visa kita. Manau, kad priėmiau tokį sprendimą, kokio reikia.

– Kalbant apie žemą politinį lygį, papasakokite, prašau, apie jūsų pokalbį su Seimo pirmininke tą vakarą, kai policija Vilniuje vaikėsi su automatu pabėgusį nusikaltėlį?

– Tikrai nemanau, kad dabar reikėtų suprimityvinti situaciją į pokalbį. Aš tik galiu pasakyti, kad iš mano pusės nebuvo pasakyta nieko nekorektiško ir juo labiau – įžeidžiančio.

– Bet jūs pasakėte, kad jūs miegate?

– Aš pasakiau, kadangi pokalbį tikrai reikėjo baigti. Mano pašnekovės tonas ir taip buvo pakankamai aukštas, tai pokalbį tiesiog reikėjo kažkokiu būdu baigti. Aš pasakiau, kad manęs laukia komandiruotė ir jau metas ilsėtis.

– Bet jūs tuo metu nemiegojote?

– Kalbant apie tokį įvykį sunku iš viso įsivaizduoti miegojimą tiek kol viskas vyko, tiek po to. Apie tai negalime net diskutuoti.

– Kiek laiko truko jūsų pokalbis?

– Nežinau, gal apie 5–7 minutes, gal trumpiau. Girdėjau, kad paprašyta yra išklotinių jau dabar. Dabar jau tik išklotinių, nors, manau, kad ir garso įrašą, kurį grasino paviešinti, būtų labai gerai išgirsti visiems. Išklotinės irgi šiaip jau įstatymiškai išduodamos Teismo sprendimu ir sankcija. Bet gal kas nors pasikeitė per tuos metus, gal tiesiog nutolęs jau nuo tos veiklos, tai nežinau.

– Bet kuriuo atveju sakote, kad nebuvote nemandagus. Tai tiesiog pajuokavote, kad jau laikas miegoti, negaliu kalbėti?

– Kažkokiu būdu reikėjo pokalbį nutraukti, nes jis darėsi nekonstruktyvus.

– Kodėl apskritai Kalašnikovo automatai atsidūrė policijos pareigūnų rankose? Juk jie buvo išimti. 

– Jie nebuvo visiškai išimti. Tiesiog visą tą ginkluotę, kuri buvo perteklinė, o tai – karinė ginkluotė, buvome surinkę į policijos sandėlius Nemenčinėje. Tačiau kai prasidėjo Krymo aneksija, įvykiai Rytų Ukrainoje ir visi veiksmai su „žaliais žmogeliukais“, tai, matyt, kitos alternatyvos neliko ir policija ginklus grąžino į ginklines.

– Ir dabar tie automatai buvo naudojami dėl to, kad po išpuolių Paryžiuje buvo padidintas saugumo lygis?

– Taip, buvo priimti sprendimai ir buvo daugiau patruliuojama viešose vietose. Darbą sustiprino ir viešojo saugumo tarnyba. Policija taip pat nusprendė, kad policijos ekipaže bent vienas žmogus būtų ginkluotas automatu.

– Tai nebuvo perteklinės priemonės, jūsų nuomone?

– Manau, kad ne. Žinant grėsmes ir žinant situaciją, manau, kad policija priėmė teisingą sprendimą.

– Kalbant apie jūsų paties ateitį. Tapęs ministru tarsi apsisprendėte būti politiku, teisingai suprantu?

– Nežinau, ar aš apsisprendęs būti politiku. Tiesiog natūralu, kad sutikus būti ministru, buvo noras ir dabar yra vidaus reikalų sistemoje padaryti būtinus darbus. Jau metai laiko kaip į visą sistemą žiūrime kaip į visumą, kad nesidubliuotų funkcijos, kad mūsų tarnybos viena kitai suteiktų petį, kad dalintųsi resursais. Bendrystė ir sinergija tikrai yra gana aukšto lygio. Galų gale po ilgų batalijų ir kovų mes įgijome reikalingus teisės aktus.  Tikrai negalime sakyti, kad biudžete yra minusas, kaip buvo ilgą laiką. Šioje vyriausybėje buvo bent minimalus didinimas. Tiesiog atsirado galimybė spręsti įsisenėjusias vidaus reikalų sistemos problemas – tai ir buvo mano noras. Automatiškai tai tapo politine pareigybe.

– Suprantu, kad jūsų ateitis VRM paaiškės šį penktadienį?

– Taip. Penktadienį, po pokalbio su premjeru, aš aiškiai atsakysiu savo sprendimą.

– Vis dėlto jeigu atsistatydinsite – kandidatuosite į Seimą?

– Būčiau nenuoširdus. Taip, iki to momento, kai aš padaviau atsistatydinimo prašymą, aš tikrai nenorėjau to daryti – apskritai likti politikoje. Tačiau šios kelios dienos, pamačius žmonių reakciją, jau nekalbu apie mūsų bendruomenės poziciją, (...) mane nustebino. Ne tik kad nustebino, bet ir sujaudino. Tai mintis [eiti į politiką – LRT.lt] yra – o gal? Bet aš tikrai kol kas visų prašau, rinkimai dar labai toli – leiskite dirbti darbus. Leiskite padaryti darbus, kad nebūtų viskas vertinama per rinkimų prizmę. Ir šiandien yra atvejų, kai mes iš tiesų darome sisteminę pertvarką, o atsiranda sakančių „gerai, reikia tai daryti, bet palaukime, po rinkimų tai padarysime“. Atrodo, kad dabar jokių sprendimų nedarome, laukiame, kol praeis rinkimai, o jau po jų darysime, ką norime.

– Kalbant apie politinę ateitį, jus delegavo partija „Tvarka ir teisingumas“. Jau viešai yra žinoma ir aš pats tai žinau iš pokalbių su politikais, kad jums ir liberalai siūlo tam tikras pozicijas. Su jais jau kalbėjote apie hipotetines apygardas, lygiai tas pats – su socialdemokratais. Suprantu, kad jūs esate linkęs kandidatuoti į Seimą ir pradėti politinę karjerą?

– Ji jau pradėta. Aš tikrai neneigiu, kad jau kalbėjome beveik su visomis politinėmis partijomis: parlamentinėmis ir neparlamentinėmis. Su visais kalbu atvirai ir visiems keliu tą patį klausimą – ką mes naudingo galime nuveikti? Kol kas nė viena politinė jėga nepasakė kažkokių konkrečių gairių, postulatų, ką per tuos ketverius metus reikia padaryti, kur mes galime žygiuoti ir kokie yra prioritetai. Tai kai bus atsakyti šitie klausimai, tuomet ir bus galima kalbėtis. Jei aš nuspręsiu tęsti politinę karjerą ir man patiks kažkurios partijos numatyta programa ir komanda, aš pats pasiprašysiu tapti tos komandos nariu. Kol kas viso to nėra ir tie pokalbiai tikrai yra tik pokalbiai.

– Girdėjau, kad kalbama apie apygardą Kaune.

– Aš esu gimęs Kaune – gali būti Kaune. Aš girdėjau apie apygardą Marijampolėje, nes ten baigiau vidurinę. Dabar esu Vilniau rajono gyventojas, tai galbūt rajone. Dirbu Vilniaus mieste – tai galbūt miestas. Gal kažkas sugalvos, kad reikia kažkur į pajūrį nuvažiuoti... Kol kas juk net apygardų nėra. O galiausiai dar reikia surinkti 1000 parašų konkrečioje apygardoje.

– Jums atsistatydinus iš vidaus reikalų ministro posto, kaip manote, koks likimas lauktų jūsų paskirtų pareigūnų: policijos generalinio komisaro, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado, Viešojo saugumo tarnybos vado?

– Jie visi yra statutiniai pareigūnai – ne politikai. Paskirti penkerių metų kadencijai. Skyrimo būdai taip pat yra įvairūs: generalinį komisarą paskyrė prezidentė, Valstybės sienos apsaugos vadas ir Viešojo saugumo vadas paskirti ministro, suderinus su ministru pirmininku. Tai ta atgalinė procedūra, norint atleisti, nėra tokia paprasta. Mes turime pavyzdžių, kai pakankamai susikompromitavę vadovai ir šiandien dirba, nes teisinė aplinka leidžia jiems išvengti kitokių pasekmių.

– Ką jūs turite omenyje? FNTT vadovą?

– Tarp jų – ir tą žmogų. Nemanau, kad pokyčiai ministerijos vadovybėje turėtų turėti įtakos kadencijai paskirtiems pareigūnams. Galų gale, manau, turime pasiekti, kad kadencijai skirti pareigūnai, jeigu jie nepadarė kriminalinio nusikaltimo ir nepažemino pareigūno vardo, turi pilną teisę ir pareigą išdirbti visą kadenciją.

– Suprantu, kad jūs jaučiate priešiškumą iš prezidentės Dalios Grybauskaitės pusės. Kuo jūs tai aiškinate?

– Ne, aš nejaučiu nei draugiškumo, nei priešiškumo. Prezidentė yra reikli, kelia labai aukštus reikalavimus ir tos kritikos yra pakankamai,  bet man sunku pasakyti, kokios to priežastys. Čia reikėtų klausti pačios šalies vadovės.

– Bet jūs jaučiate neigiamą nusistatymą jūsų atžvilgiu? 

– Aš nei jaučiu, nei nejaučiu. Aš tiesiog konstatuoju faktus, kurie yra. Šioje vietoje negali būti jausmingumo.  Tai yra šalies vadovas, kelia reikalavimus, turi tam tikrus matymus ir natūralu, kad kritikos sulaukia visi. Vienoje laidoje mačiau, kai prezidentė sakė, kad jeigu kritikuoja, vadinasi, tiki, kad asmenys dar gali dirbti ir kažką kurti, jei jau nebekritikuoja – tai iš viso nieko vertas. Tikrai negaliu spėlioti, čia yra valstybės vadovės kompetencija.

– Ar yra buvę tokių įvykių, dėl kurių turėjote konfliktines situacijas su prezidente?

– Nors ir bandoma mane padaryti žemos politinės kultūros žmogumi, tačiau aš tikrai nesu konfliktiškas žmogus. Aš esu užsidegęs, argumentuotas žmogus, bet tikrai nematau konfliktų bent jau iš tos pusės. Taip, nuomonės išsiskiria, bet mes esame demokratinė valstybė ir normalu, kad yra nuomonių įvairovė. Jeigu mes norime grįžti į laikus, kai nuomonė yra tik viena ir tik viena teisinga, tai nemanau, kad mes visi to siekiame.

– Savaitgalį, sakėte, turėjote galimybę pabendrauti su šeima, aptarti, kaip elgtis toliau. Jeigu penktadienį atsistatydinate, ką veiksite iki rinkimų? Turite santaupų?

– Turiu santaupų. Kodėl jūs galvojate, kad iki rinkimų kažką svarbu veikti? Aš tikrai pradėsiu dirbti. Galiausiai nemanau, kad liksiu be veiklos. Šeima mane palaiko – tai man svarbiausia. Draugai palaiko. Tai irgi savotiškas lakmuso popierėlis, kuris parodo, kas yra kas. Aš džiaugiuosi tikrais draugais, šeima. Nemažai namiškių džiaugiasi, kad galbūt bus kitoks darbas: paprastesnis, ramesnis, be naktinių skambučių. Jeigu sprendimas bus toks, tikrai manau, kad bus veiklos. Nesu toks žmogus, kuris galėtų nieko neveikti – bus ką veikti.

Originalų tekstą ir vaizdo įrašą rasite čia

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?