Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas ir kitos profesinės sąjungos, dalyvavo Lietuvoje aktyviai veikiančių profesinių sąjungų vadovai arba atstovai, taip pat stambiausių Norvegijos profesinių sąjungų ir profesinių pensijų fondų atstovai. Profsąjungų lyderiai kalbėjo apie profsąjungų ir jų įtakos socialiniame dialoge stiprinimą, apie pasiūlymus rinkimuose dalyvaujančioms politinėms partijoms, apie tai, kaip pasiekti, kad socialinis modelis būtų palankus darbuotojams ir jų teisės būtų apgintos, dalinosi sėkminga patirtimi.

Svarbi darbuotojų iniciatyva, vadovybės ar administracijos noras susitarti ir kitų socialinių parternių įsitraukimas

Į sesiją atvykęs buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad statutinėje sistemoje profsąjungų atsiradimas ir veikla turėjo kovoti su įsigalėjusiomis nekvestionuojamo paklusimo vadovybei ir statutui nuostatomis. „Manau, profsąjungas kūrė ir kuria pilietiškai aktyvūs žmonės, kokių mūsų visuomenėje galėtų būti daugiau. Tai žmonės, kurie inicijuoja pokyčius, turi nuomonę ir ją gina“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad profsąjungų veikloje svarbūs keli dalykai: darbuotojų iniciatyva, vadovybės ar administracijos noras surasti konsensusą ir kitų socialinių partnerių įsitraukimas. „Džiaugiuosi, kad profsąjungų bendruomenė jau yra stipri. Buvo kaltinimų, kad profsąjungų lyderiai dirba Rusijai, kad politikuoja, tačiau taip nėra ir šie melagingi kaltinimai neprilimpa“, - sakė buvęs VR ministras.

Ekonomistas Stasys Jakeliūnas išsakė nuomonę, kad gerai informuotos ir modernios profsąjungos gali būti stipri jėga formuojant socialinius ir ekonominius procesus valstybėje ir valdžios institucijos turėtų suteikti erdvės profsąjungoms veikti. Tačiau jei pačios profsąjungos ima tarpusavyje konkuruoti dėl viešo dėmesio, priėjimo prie valdžios struktūrų, statuso, finansavimo, jos gali sugriauti ir tai, kas buvo gerai.

Buvęs premjero patarėjas apgailestavo, kad valdžios požiūris į profsąjungas yra neigiamas. „Prisimenu socialdemokratų diskusiją dar velionio Algirdo Brazausko laikais. Konsensusas buvo toks: „kam mums jų reikia, langus daužys“. Nors socialdemokratai turėtų būti palankiausi profsąjungoms“, - kalbėjo S. Jakeliūnas. Jo nuomone, dabar Lietuvoje nėra politinės jėgos, kuri apskritai eitų į dialogą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir profsąjungomis.

LPSKA teisininkė Evelina Šilinytė kalbėjo apie nuostatas, kurios reguliuoja profsąjungų veiklą naujame darbo kodekse (DK). „Profsąjungos pristabdė pernelyg greitą DK priėmimo procesą ir grąžino apie 70 proc. nuostatų, nes pradinė kodekso versija buvo skirta idealiam pasauliui, kuriame gyvena tik geri žmonės“, - kalbėjo E. Šilinytė. Ji sakė, kad yra paruoštas sąrašas dalykų, kuriuos būtų svarbu įtraukti. Svarbu apibrėžti profsąjungų atstovavimą, atsisakyti dirbtinai kuriamų darbo tarybų ir jų funkcijas atiduoti profsąjungoms, išplėsti jų funkcijas ir sprendimo galias. Taip, teisininkės nuomone, bus sudarytos prielaidos narių skaičiaus augimui ir profsąjungų stiprėjimui, nes Lietuvoje profsąjungos nėra silpnos, tačiau jos negausios.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas pristatė statutinių pareigūnų socialinį modelį, kuris buvo kuriamas neturint daug pavyzdžių ar gerosios praktikos Lietuvoje. „Ilgą laiką teisėsaugos pareigūnų profesinės sąjungos augo. Ne vienerius metus kaupėme gerąją užsienio valstybių patirtį, teikėme siūlymus, telkėme žmones tam, kad būtų priimtas Vidaus tarnybos statutas, pasirašytos kolektyvinės sutartys, suteikiančios galimybę efektyviam socialiniam dialogui. Tuo metu, kai teisėsaugos pareigūnų profesinės sąjungos eina pažangos keliu, socialiniu modeliu, atrodo, norima gerokai susilpninti ir suvaržyti profesinių sąjungų  veiklą. Teisėsaugai taip pat liko nemažai namų darbų: statuto įgyvendinimo finansavimo užtikrinimas, programos „1000” įgyvendinimas, pareigūnų aprūpinimo klausimai, socialinių garantijų paketo tobulinimas, pareigūnų pensijų didinimas, profesinių pensijų įdiegimas, saugos ir sveikatos veiklos diegimas. Norime užtikrinti, kad visi įstatymai eitų kartu su finansavimu, nes kitaip pažanga tik imituojama“, - teigia NPPSS vadovas Vladimir Banel.

Per veiklos planavimo sesiją profsąjungų atstovai diskutavo apie agrindinius faktorius, kurie lemia profsąjungų galią. Darbo grupės iškėlė pasiūlymus, tačiau jų analizę buvo nutarta atidėti kitam susirinkimui. Kitoje sesijoje profsąjungų tikslai bus gryninami, planuojami konkretūs uždaviniai ir paskirstomos atsakomybės.

NPPSS informacija