Pagalba
Seimo narys Tomas Tomilinas: 1 proc. yra šansas – arba profsąjungos sustiprės, arba niekas daugiau jomis niekada nesidomės
2019-04-19

Vienu iš idėjos profesinėms sąjungoms skirti 1 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įgyvendinimo lyderių Lietuvoje neabejotinai galima laikyti parlamentarą Tomą Tomiliną. NPPSS pakalbintas Seimo narys pasakoja, kaip šis projektas skynėsi kelią, dalijasi savo įžvalgomis apie pirmuosius jo įgyvendinimo metus bei pasakoja apie socialinio dialogo pokyčius šalyje. 

 

Kaip bendrai vertinate socialinio dialogo lygį Lietuvoje, taip pat profesinio atstovavimo organizacijas (lyginant jas, pavyzdžiui, su darbdavių organizacijomis)?

 

Manau, kad socialinis dialogas kaip idėja dar ieško savo vietos „po saule“. Tačiau, taip pat manau, jog profesinės sąjungos labai sustiprėjo po paskutiniųjų Seimo rinkimų bei po vidinių pokyčių kai kuriuose iš jų. Dabar trišalės tarybos posėdis ir profsąjungų lyderių pozicijos kaip mat pritraukia pagrindinės žiniasklaidos dėmesį. Anksčiau tai beveik niekam nerūpėjo, o tai reiškia, kad  profesinių sąjungų įtaka didėja. Svarbu, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LŽVS) laimėjus rinkimus, patys politikai pradėjo daug dažniau minėti profesines sąjungas, klausti jų nuomonės. Lyginti verslo organizacijų su profesinėmis sąjungomis dar negalime, verslo organizacijų gebėjimai didesni, bet jau matome didelį progresą ir tarp darbuotojų atstovų. Jei anksčiau tik kelios profsąjungos, tarp jų ir NPPSS, pasižymėjo gebėjimu efektyviai komunikuoti savo mintis, pastaruoju metu stebiu bendrą profesinių sąjungų įtakos ir aktyvumo padidėjimą.

 

Nuo šių metų 1 proc. nuo GPM profesinėms sąjungoms gali skirti visi Lietuvos gyventojai. Kaip manote, kaip profesinėms sąjungoms seksis pasinaudoti šiuo instrumentu? Su kokiais iššūkiais rinkdamos paramą susidurs šios organizacijos?

 

Manau, kad kol kas seksis prastai, nes didelė masė žmonių tiesiog nieko nežino apie šią naują galimybę. Kelios žinutės po Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo ir gan kuklios profesinių sąjungų pastangos populiarinti šią galimybę kol kas nesukurs pagrindo masiniam žmonių sprendimui skirti tą vieną procentą savo mokesčių. Labai gaila, nes taip neišnaudojama svarbi galimybė gauti iš tiesų nepriklausomą finansavimą.

 

Kaip gimė ši 1 proc. paramos idėja, sunkiai ar lengvai ji skynėsi kelią?

 

Šis Seimas yra tikriausiai pirmas toks palankus profesinėms sąjungoms. Daug aktyvių Seimo narių yra „kilę“ iš profesinių sąjungų judėjimo. Sauliaus Skvernelio, Vytauto Bako nuopelnai socialiniam dialogui – akivaizdūs, o ir man pačiam daug teko dirbti šiuo klausimu. Žinoma, niekas nenori turėti reikalų su silpnomis profesinėmis sąjungomis, tai yra su tais, kurie skundžiasi ir nieko nesiūlo. 1 proc. yra šansas – arba profsąjungos sustiprės, arba niekas daugiau jomis niekada nesidomės. 

 

LŽVS ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programose socialinio dialogo stiprinimas įvardinamas kaip vienas iš prioritetų. Galbūt planuojami dar kokie nors konkretūs žingsniai ar iniciatyvos šioje srityje?

 

Taip, Seimas svarsto du esminius mano pasiūlytus įstatymų projektus. Siūlau naują Socialinio dialogo stiprinimo įstatymą, parengtą pagal kitų šalių pavyzdžius. Pažangios Europos šalys turėjo tokius įstatymus XX amžiaus pradžioje. Tai specializuotas įstatymas, kuris padės stiprinti dialogo procedūras, bus numatyti resursai pagalbai kurti sektorinius susitarimus. Taip pat pasiūliau, manau, labai svarbų įstatymą dėl privalomo algų intervalo viešinimo darbo skelbimuose. Džiaugiuosi, kad net darbdavių organizacijos jam pritaria. Ieškodamas sutarimo ir kompromiso, jį visada atrasi.