Pagalba
Siūlo keisti pensijų sistemą: daug dėmesio – pareigūnų pensiniam amžiui
2018-11-30

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo pristatytas valstybines pensijas Lietuvoje analizuojantis tyrimas, kurį atliko Talino universiteto ekspertai Lauris Leppikas ir Magnus Piiritsas. Tyrimo tikslas – ne tik išanalizuoti padėtį šalyje, bet ir pasiūlyti galimus valstybinių pensijų reformos scenarijus.

 

Daugiausiai dėmesio tyrime skirta įvairių profesijų atstovams, pavyzdžiui, pareigūnams, kariams, teisėjams ar mokslininkams. Jie šiuo metu sudaro 23 proc. visų, gaunančių valstybines pensijas.

 

Nors didesnį procentą gaunančių valstybines pensijas sudaro nukentėję asmenys, t.y., represijų aukos, didžiąją valstybės išlaidų dalį sudaro būtent karių ir pareigūnų valstybinės pensijos. Joms atseikėjama beveik pusė visų valstybinėms pensijoms skirtų lėšų.

 

 

Mokslininkų atlikta analizė taip pat parodė, kad skirtingoms grupėms mokamų išmokų dydis labai skiriasi ir tai įvardijama kaip viena esminių sistemos problemų.

 

„Pensijos dydis neturėtų būti neproporcingas, kad tai netaptų privilegija“, – teigė L. Leppikas.

 

Kasmet Lietuva valstybinėms pensijoms išmokėti skiria apie 100 mln. eurų.

 

Daugiausiai dėmesio – pareigūnų pensiniam amžiui

 

Tyrimą pristatinėjęs Talino universiteto mokslininkas atkreipė dėmesį, kad į pensiją kariai, ugniagesiai ar policijos pareigūnai išeina labai anksti, nesulaukę šalyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus, ir dėl šios priežasties išmokas iš valstybės jie esą gauna gana ilgai.

 

„Neproduktyvu, kad darbuotojai, kurių veikla reikalauja specialių įgūdžių, į pensiją išeina 45 metų“, – teigė jis. Paklaustas, kokia praktika šiuo klausimu taikoma Estijoje, L. Leppikas paaiškino, kad, pavyzdžiui, kariai, kurie dėl sveikatos ar amžiaus nebegali atlikti užduočių karo lauke, gali dirbti administracinį darbą. Tokia sistema, pasak jo, veikia ir kitose institucijose, kuriose tarnauja pareigūnai.

 

L. Leppikas taip pat atkreipė dėmesį, kad ankstyvas pareigūnų išėjimas į pensiją sukuria ir dar vieną problemą – šalyje didėja „jaunų pensininkų“ skaičius, kurie dar galėtų rasti vietą darbo rinkoje.

 

Talino universiteto mokslininkų skaičiavimais, jei sistema nebūtų reformuota, 2040 metais Lietuvoje būtų 35 tūkst. nedirbančių pareigūnų. Kad taip nenutiktų, L. Leppikas pasiūlė kelis scenarijus Lietuvai. Vienas jų – pareigūnams į pensiją leisti išeiti anksčiau, tačiau likus ne daugiau nei 5 metams iki Lietuvoje nustatyto senatvės pensijos amžiaus.

 

Šiuo metu senatvės pensijos amžius moterims yra 62 metai, vyrams – 63 metai. Nuo 2012 jis kasmet didinamas. Planuojama, kad iki 2026 metų ir vyrai, ir moterys į pensiją išeis būdami 65 metų.

 

Tiesa, L. Leppikas siūlo vėlinti tik naujai į darbą priimtų pareigūnų amžių, tokiu būdu esą nebūtų pažeistos iki tol dirbusiųjų teisės.

 

Ugniagesių atstovas: vyresni pareigūnai rizikuotų savo gyvybe

 

Kaip teigia Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas, pensinis pareigūnų amžius Lietuvoje jau ilginamas ir dabar: anksčiau į pensiją ugniagesiai gelbėtojai galėjo išeiti sukaupę 20 metų darbo stažą, dabar šis amžius prailgėjo iki 25-erių.

 

„Pamažu einame link to, kad visi pareigūnai dirbs 25 metus ir tik po to turės galimybę (išeiti į pensiją – DELFI). Tai pabaikim šitą etapą. Galvokim apie tai, kas irgi buvo pasakyta, kad tai turėtų būti taikoma ne visiems, o tik naujai ateinantiems.

 

Buvo Lenkijos pavyzdys, kur tik naujai ateinantiems pareigūnams jau galioja naujas įstatymas, o seniai atėjusiems galiojo senasis įstatymas, kad jie turi dirbti 20 metų ir ta galimybė išlieka. Pas mus buvo padarytas pereinamasis periodas ir viskas sumaišyta. Tai yra daroma, bet jūs įsivaizduokit, kad tikrai 55 metų, kiek greitai bus man, jau nesugebėsiu lipti į 16 aukštą su visa amunicija ir išgelbėti žmogaus. Mane patį reikės gelbėti“, – teigė pašnekovas.

 

Saulius Džiautas. Foto: DELFI / Valdas Kopūstas
 
S. Džiauto tikinimu, dėl sveikatos būklės ir patirtų traumų pareigūnui apskritai dažnai nesulaukia senatvės pensijos, todėl svarstyti scenarijaus, kad išėjimo į pensiją amžius būtų dar labiau ilginamas, jo manymu, net neverta.

„Kuo esi vyresnis, tuo tikrai sunkiau gelbėti savižudį, pavyzdžiui, iš šešiolikto aukšto. Tikrai buvo tokių dalykų, kad jau žvaigždutės akyse. Esu degęs, esu kritęs iš ketvirto aukšto ir stuburas, ir visa kita. Per mano praktiką, per kitų pareigūnų praktiką sveikata tikrai labai sudyla. Ir pareigūnų gyvenimo amžius yra kokiais 5-7 metais trumpesnis nei vidutinis lietuvio vyro gyvenimo amžius.

 

Daug pareigūnų nesulaukia senatvės pensijos, apie 65 metus ir miršta. Tai ką mes galime kalbėti apie tą senatvės pensiją? Negalim mes apie tai kalbėti Lietuvoje. Kai mūsų vyrų gyvenimo trukmė bus kaip Japonijoje – 78-80 metų – tada galėsime ir kalbėti. O kai mūsų gyvenimo trukmė yra 67 metai, tai 55 metai (panašaus amžiaus ugniagesiai išeina į pensiją – DELFI) yra optimalu ir mes turime galvoti, kaip padidinti (valstybinės pensijos – DELFI) dydį, kad pareigūnas galėtų oriai pragyventi, o ne už 230 eurų, kaip yra dabar“, – stebėjosi ugniagesių atstovas.

 

Jo nuomone, pirmiausiai kalbėti reikėtų ne apie darbo stažo pareigūnams didinimą, o apie dabar mokamų valstybinių pensijų kėlimą. Be to, sako pašnekovas, reikėtų nustatyti ir minimalią pareigūno pensiją, kuri leistų gyventi oriai.

 

„Turim infliacijai neleisti to suvalgyti. Turime indeksuoti. Privalome tai daryti. Nes per paskutinius penkerius metus vertė, perkamoji galia krenta ir tas 230–250 eurų už 25 metus (tarnybos – DELFI) neatitinka realybės. Reikia nustatyti minimalią pareigūno pensiją, kuri suteiktų galimybę iš jos pragyventi, ir ją indeksuoti susiejant su infliacija ir su vidutinio darbo užmokesčio kilimu“, – įsitikinęs S. Džiautas.

 

T. Medaiskis įžvelgia sunkiai paaiškinamas privilegijas

 

Tuo tarpu Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskismano, kad dalis valstybinių pensijų yra tarsi tam tikroms profesijoms skirta privilegija, kurią sunku paaiškinti.

 

„Kai kurie dalykai galbūt yra prasmingi, kai kurie ne. Kai kurie galbūt iš tikro yra sunkiai paaiškinamos privilegijos kai kurioms grupėms. Neaišku, kodėl jos yra“, – mano T. Medaiskis.

 

Kaip pavyzdžius jis įvardija teisėjų ir mokslininkų gaunamas valstybines pensijas. Šiuo metu valstybinės pensijos mokamos teisėjams, dirbusiems Konstituciniame Teisme, bendrosios kompetencijos ar specializuotose teismuose bei ne trumpiau kaip 5 metus bet kokiame tarptautiniame teisme, į kurį buvo paskirtas nuo Lietuvos. Valstybines pensijas teisėjai gauna sulaukę senatvės pensijos amžiaus.

 

 

Kaip rodo Talino universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, šiuo metu vidutinė teisėjams mokama valstybinė pensija yra 860 eurų moterims, 798 eurai vyrams. Palyginimui mokslininkai vidutiniškai Lietuvoje gauna 137–157 eurų valstybinę pensiją.

 

T. Medaiskis mano, kad tokią sistemą būtina keisti ir valstybines pensijas, kurios mokamos ne pareigūnams ar kariams, paversti profesinėmis.

 

„Būtų darbdavio mokama tam tikra papildoma įmoka, kaip tai daroma daugelyje profesijų. Šiuo atveju tokių darbuotojų darbdavys yra valstybė, bet ta įmoka būtų mokama, kaupiama ir iš tos įmokos gautų antrąją profesinę pensiją. Bet, aišku, čia kyla problema, kodėl toms kategorijoms, o ne kitoms?

 

Teodoras Medaiskis. Foto: DELFI / Andrius Ufartas
 
Kai kur apskritai yra ne visiškai suprantama, kodėl taip yra. Sakykim, didžiulės teisėjų pensijos. Na ir kodėl? Kuo tie teisėjai ypatingi? Galbūt galėtų būti profesinė sistema, bet tada reikia mokėti įmoką ir atitinkamai ta pensija būtų įgyta, o ne taip, kad duot tiesiai iš biudžeto. Su mokslininkais irgi panašiai. Reikėtų pertvarkyti. Brangiau kainuotų švietimas, matytųsi mokslo veiklos kaina, bet mokslo veiklai Lietuvoje ir taip išleidžiama labai mažai pinigų“, – įsitikinęs T. Medaiskis.
 
Tuo tarpu ankstyvas pareigūnų išėjimas į pensiją profesoriui atrodo visiškai suprantamas, tačiau, mano jis, ir šią sistemos dalį reikėtų reformuoti. T. Medaiskio teigimu, kol pareigūnai sulauktų Lietuvoje nustatyto senatvės pensijoms amžiaus, jiems išmokas turėtų mokėti valstybė, tačiau nuo jų dar turėtų būti mokama ir socialinio draudimo įmokos. Tokiu būdu, jei po tarnybos pareigūnas kur nors įsidarbintų, jo senatvinė pensija susidarytų iš dviejų dalių, tačiau po 65 metų būtų gaunama viena, o ne dvi pensijos, kaip yra dabar.
 
„Aš manau ir tokie buvo mūsų pasiūlymai iš panašaus projekto, kurį darėme 2012 metais, kad reikia padaryti taip, jog tarp statutinio amžiaus ir oficialaus pensinio amžiaus žmogui būtų mokama tam tikra išmoka, kadangi jis pavėlavo patekti į darbo rinką. Ir nuo tos išmokos taip pat reikėtų mokėti socialinio draudimo įmoką, kad jis įgytų pensines teises. Jis kartu galėtų ir dirbti, nors ir pavėlavęs į darbo rinką, galbūt galėtų nemažai uždirbti. Reiškia, būtų jo socialinio draudimo teisės įgytos, kol jis dar buvo pareigūnu, plius socialinio draudimo teisės, įgytos nuo išėjimo į pensiją iki 65 metų. Išėjęs į senatvės pensiją jis gautų iš abiejų dalių, būtų uždirbęs tą socialinio draudimo pensiją ir ją gautų. Bet tada gautų jau ne dvi, o gautų vieną socialinio draudimo pensiją, kurią jau būtų uždirbęs per du laikotarpius. Tą tarpą tarp to, kada jis turėjo palikti tarnybą, ir to, kada jis iš tikrųjų išėjo į pensiją, valstybė privalo užpildyti. Manau, tiesioginės valstybės išmokos turėtų būti“, – dėstė profesorius.
 
 
 
Anksčiau rašėme: