Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo pristatytas valstybines pensijas Lietuvoje analizuojantis tyrimas, kurį atliko Talino universiteto ekspertai Lauris Leppikas ir Magnus Piiritsas. Tyrimo tikslas – ne tik išanalizuoti padėtį šalyje, bet ir pasiūlyti galimus valstybinių pensijų reformos scenarijus.

Daugiausiai dėmesio tyrime skirta įvairių profesijų atstovams, pavyzdžiui, pareigūnams, kariams, teisėjams ar mokslininkams. Jie šiuo metu sudaro 23 proc. visų, gaunančių valstybines pensijas.

Nors didesnį procentą gaunančių valstybines pensijas sudaro nukentėję asmenys, t.y., represijų aukos, didžiąją valstybės išlaidų dalį sudaro būtent karių ir pareigūnų valstybinės pensijos. Joms atseikėjama beveik pusė visų valstybinėms pensijoms skirtų lėšų.

Mokslininkų atlikta analizė taip pat parodė, kad skirtingoms grupėms mokamų išmokų dydis labai skiriasi ir tai įvardijama kaip viena esminių sistemos problemų.

„Pensijos dydis neturėtų būti neproporcingas, kad tai netaptų privilegija“, – teigė L. Leppikas.

Kasmet Lietuva valstybinėms pensijoms išmokėti skiria apie 100 mln. eurų.

Daugiausiai dėmesio – pareigūnų pensiniam amžiui

Tyrimą pristatinėjęs Talino universiteto mokslininkas atkreipė dėmesį, kad į pensiją kariai, ugniagesiai ar policijos pareigūnai išeina labai anksti, nesulaukę šalyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus, ir dėl šios priežasties išmokas iš valstybės jie esą gauna gana ilgai.

„Neproduktyvu, kad darbuotojai, kurių veikla reikalauja specialių įgūdžių, į pensiją išeina 45 metų“, – teigė jis. Paklaustas, kokia praktika šiuo klausimu taikoma Estijoje, L. Leppikas paaiškino, kad, pavyzdžiui, kariai, kurie dėl sveikatos ar amžiaus nebegali atlikti užduočių karo lauke, gali dirbti administracinį darbą. Tokia sistema, pasak jo, veikia ir kitose institucijose, kuriose tarnauja pareigūnai.

L. Leppikas taip pat atkreipė dėmesį, kad ankstyvas pareigūnų išėjimas į pensiją sukuria ir dar vieną problemą – šalyje didėja „jaunų pensininkų“ skaičius, kurie dar galėtų rasti vietą darbo rinkoje.

Talino universiteto mokslininkų skaičiavimais, jei sistema nebūtų reformuota, 2040 metais Lietuvoje būtų 35 tūkst. nedirbančių pareigūnų. Kad taip nenutiktų, L. Leppikas pasiūlė kelis scenarijus Lietuvai. Vienas jų – pareigūnams į pensiją leisti išeiti anksčiau, tačiau likus ne daugiau nei 5 metams iki Lietuvoje nustatyto senatvės pensijos amžiaus.

Šiuo metu senatvės pensijos amžius moterims yra 62 metai, vyrams – 63 metai. Nuo 2012 jis kasmet didinamas. Planuojama, kad iki 2026 metų ir vyrai, ir moterys į pensiją išeis būdami 65 metų.

Tiesa, L. Leppikas siūlo vėlinti tik naujai į darbą priimtų pareigūnų amžių, tokiu būdu esą nebūtų pažeistos iki tol dirbusiųjų teisės.

Ugniagesių atstovas: vyresni pareigūnai rizikuotų savo gyvybe

Kaip teigia Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas, pensinis pareigūnų amžius Lietuvoje jau ilginamas ir dabar: anksčiau į pensiją ugniagesiai gelbėtojai galėjo išeiti sukaupę 20 metų darbo stažą, dabar šis amžius prailgėjo iki 25-erių.

„Pamažu einame link to, kad visi pareigūnai dirbs 25 metus ir tik po to turės galimybę (išeiti į pensiją – DELFI). Tai pabaikim šitą etapą. Galvokim apie tai, kas irgi buvo pasakyta, kad tai turėtų būti taikoma ne visiems, o tik naujai ateinantiems.

Buvo Lenkijos pavyzdys, kur tik naujai ateinantiems pareigūnams jau galioja naujas įstatymas, o seniai atėjusiems galiojo senasis įstatymas, kad jie turi dirbti 20 metų ir ta galimybė išlieka. Pas mus buvo padarytas pereinamasis periodas ir viskas sumaišyta. Tai yra daroma, bet jūs įsivaizduokit, kad tikrai 55 metų, kiek greitai bus man, jau nesugebėsiu lipti į 16 aukštą su visa amunicija ir išgelbėti žmogaus. Mane patį reikės gelbėti“, – teigė pašnekovas.