Vakar, rugpjūčio 3 d., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje į pirmąjį posėdį susirinko Ministro pirmininko sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti ir Vyriausybei pateikti valstybinių pensijų pertvarkos gaires. Posėdyje pristatytos valstybinių pensijų rūšys, gavėjų skaičiaus ir biudžeto išlaidų dinamika pastaruoju metu ir akcentuota, kad pasiūlymai nedidins ir nemažins valstybinių pensijų.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vertinimu, pareigūnai būtų paskatinti likti tarnyboje ilgiau, jei būtų sukurtos palankios darbo sąlygos – darbo užmokestis būtų didesnis, o likdamas tarnyboje pareigūnas gautų paskatinimą, pavyzdžiui, už papildomus tarnaujamus metus, kai jau yra įgyta teisė į pensiją, būtų galima kaupti didesnę pensiją ar pan. Tokiu būdu tarnauti valstybei ilgiau būtų patrauklesnė alternatyva, pareigūnai patys nenorėtų naudotis teise į pensiją, o profesionalai tarnyboje būtų išlaikomi ilgiau.

Būtinos skatinimo likti tarnyboje ilgiau priemonės

Darbo grupės susitikime buvo pristatyta valstybinių pensijų situacija: 2014 m. visoms valstybinėms pensijoms mokėti reikėjo 126,6 mln. eurų, ši suma kasmet auga, didžiausias augimas susidaro dėl to, kad  maždaug po 1000 pareigūnų ir teisėjų kasmet išeina į pensiją. NPPSS Teisės skyriaus vadovas Martynas Austys, įsitikinęs, kad vienintelis būdas sumažinti išeinančiųjų į pensiją skaičių – imtis priemonių, kurios paskatintų pareigūnus savo noru likti tarnyboje ilgesnį laiką.

„Taip, pareigūnų ir karių, gaunančių valstybines pensijas grupė yra didžiausia, todėl ir lėšų jai skiriama daugiausiai lyginant su kitomis grupėmis, tačiau pareigūnų, kaip ir visų piliečių įgytos teisės yra saugomos Konstitucijos. Todėl vienintelis teisėtas būdas veikti ir pasiekti rezultatą – speciali paskatų sistema, kuri lemtų pareigūnų norą likti tarnyboje ilgesnį laiką.

Šiuo metu pareigūnams mokamos pensijos yra apgailėtino dydžio, pajamų pakeičiamumo procentas yra labai mažas, pensijos neindeksuojamos, todėl net į pensiją išėjęs pareigūnas dažniausiai ieškosi darbo ir pareigūno pensija yra tik kaip priedas leidžiantis užsitikrinti didesnes pajamas. Pareigūnai ir patys nesiveržia į pensiją, jei darbo sąlygos yra normalios, o sveikata leidžia dirbti – šiuo metu yra labai daug pareigūnų, kurie turi teisę gauti pensiją, bet tarnybos nepalieka. Turime ieškoti būdų, kaip šiuos pareigūnus paskatinti apsispręsti likti tarnyboje tol, kol jie yra darbingi ir gali sėkmingai tarnauti valstybei“ – sako NPPSS Teisės skyriaus vadovas.

Anot NPPSS teisininko, atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu ženkliai išaugo valstybės išlaidos valstybinėms pensijoms, o tuo pačiu valstybėje auga ir darbo jėgos poreikis, reikia, kad tie, kurie gali ir nori dirbti, turėtų papildomą motyvaciją likti darbo rinkoje užuot pasirinkę valstybinę pensiją.

„Palyginus situaciją Lietuvoje su kitomis Europos Sąjungos šalimis, mūsų pareigūnai gauna ne pensijas, o pašalpas, kurių nepakanka pragyvenimui. Dėl žemų atlyginimų ir mažų, nors ir ankstyvų išmokų palikus tarnybą, žinoma, kenčia ir darbo policijoje, vidaus tarnyboje patrauklumas. Mažai kas nori dirbti pavojingą gyvybei ir sveikatai darbą už nedidelį atlyginimą arba tik dėl to, kad būdamas 40-45 m. amžiaus įgis teisę gauti simbolinę pašalpą“, - įsitikinęs M. Austys.

Be to, nemažiau svarbu atsieti pensiją nuo asmens gaunamų pajamų, tai yra mažinti „šešėlį“. „Šiandien nemažai pareigūnų išėję į pensiją renkasi dirbti nelegaliai vien tam, kad neprarastų bazinės pensijos išmokos, kuri mokama, jei pareigūnas neturi draudžiamųjų pajamų. Praktiškai situacija tokia, kad valstybė premijuoja asmenis, jei jie nuslepia savo pajamas. To neturėtų būti – pareigūno gaunamos išmokos neturėtų būti mažinamos jei jis dirba ir moka mokesčius“, - sako M. Austys.

NPPSS darbo grupei, svarstančiai valstybinių pensijų klausimus pateiks savo siūlymus apie tai, kaip suvaldyti esamas problemas, supraprastinti pensijų administravimą, mažinti išlaidas, pensininkų skaičių ir siūlys tik po to spręsti, kokiomis priemonėmis šių uždavinių bus galima pasiekti.

NPPSS informacija