Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą byloje dėl Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos pateikto skundo Policijos departamentui. Anot LVAT, pirmos instancijos teismo pateiktas darbdavio sąvokos išaiškinimas neteisingas, nes jis apriboja darbuotojų atstovų interesus.
Dar pernai profesinės sąjungos kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti Policijos departamento sprendimą atsisakyti tenkinti departamentui profsąjungų pateiktą reikalavimą atšaukti naujų pareigybių įsteigimą Šiaulių, Telšių, Vilniaus, Marijampolės, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Utenos apskrityse.
Profesinės sąjungos: sprendimų priėmimas – neteisėtas
Pareiškėjai skunde išdėstė Policijos departamento sprendimui prieštaraujančius argumentus. Anot profesinių sąjungų, pateiktų sprendimų priėmimas yra neteisėtas: atsakovas būdamas atstovaujamų pareigūnų darbdaviu ir, priimdamas su jų teisine padėtimi susijusius sprendimus, privalo pasikonsultuoti su darbuotojų atstovais, ko atsakovas nepadarė.
Skundą išnagrinėjęs Vilniaus AAT teigė, kad pareigūnų darbdaviu laikytinas ne atsakovas (Policijos departamentas), o vyriausieji apskričių policijos komisariatai, todėl pareiškėjai reikalavimus turėjo reikšti ne atsakovui, o atitinkamiems komisariatų padaliniams.
Apeliacinės instancijos teismas: darbdavio sąvokos aiškinimo taisyklės turi būti taikomos plačiau
Po tokio sprendimo profesinės sąjungos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus AAT sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Prašyme nurodyta, kad teismas nepagrįstai siaurai išaiškino darbdavio sąvoką ir taip apribojo pareiškėjų, kaip darbuotojų atstovų, taigi kartu ir darbuotojų, teises ir teisėtus interesus.
Apeliacinės instancijos teismas pritarė skundžiamo teismo sprendimo argumentams, kad policijos pareigūnų darbdaviu profesinių sąjungų įstatymo ir šio ginčo prasme laikytini vyriausieji apskričių policijos komisariatai. Kad ir kaip būtų Vilniaus apygardos administracinis teismas, aiškindamas teisę, neatsižvelgė į policijos įstaigų sistemą, statutinį jų pobūdį bei paminėtas teisės nuostatas. Apeliacinis teismas iš esmės pabrėžė bendrosios darbdavio sąvokos aiškinimo taisyklės iš esmės turi būti taikytinos plačiau kalbant apie statutines valstybės įstaigas ir būtina ne tik „aklai“ nustatyti darbdavį, bet ir įvertinti hierarchinę statutinių institucijų struktūrą bei jos specifiką.
Anot teismo, paprastai policijos pareigūnų darbdaviu yra vyriausieji apskričių policijos komisariatai. Tačiau tais atvejais, kai Policijos departamentas priima sprendimus dėl policijos pareigūnų teisių ar interesų darbo, ekonominių bei socialinių teisių srityse, gali būti taikomas Profesinių sąjungų įstatymo straipsnis, numatantis profesinių sąjungų teisę reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus.
Lietuvos vyriausiajam administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisę aiškino tokiu būdu, „kad Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje numatytos svarbios teisės tapo iliuzinėmis ir nerealiomis, nes komisariatai realiai negali pakeisti Departamento sprendimų, <...> o šiuo atveju Policijos departamentas yra laikomas darbdaviu“.
Anot profesinių sąjungų, galima tik pasidžiaugti, kad judama teisinga profesinių sąjungų teisių pripažinimo linkme statutinėse įstaigose. LVAT panaikino Vilniaus AAT sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui, argumentuojant, kad pirmos instancijos teismas netyrė įrodymų bei netinkamai ir siaurai aiškino darbdavio sąvoką.