Vis dažniau į viešumą iškylantys ugniagesių gelbėtojų išnaudojimo, neracionalūs tarnybos lėšų panaudojimo atvejai, atrodo, jau nieko nebestebina. Tik vargu, ar kas susimąsto apie tai, kad dėl darbui reikalingų priemonių trūkumo ugniagesiai dažnai rizikuoja savo sveikata ir privalo pažeidinėti numatytas taisykles.

Remigijus Lapinskas, Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) tarybos narys, pasakoja, kad dauguma ugniagesių jau kone dešimtmetį dirba su tais pačiais apsauginiais ugniagesio gelbėtojo drabužiais, suvirintojų pirštinėmis, nepritaikytomis gaisrų gesinimui ir gelbėjimo darbams atlikti, važinėja netvarkingomis transporto priemonėmis.

Trūksta ne tik darbo priemonių, bet ir darbuotojų

„Situacija iš esmės nesikeičia jau labai ilgą laiką. Įsigaliojus naujam Vidaus tarnybos statutui, kuriame numatyta 40 darbo valandų savaitės norma, mums trūksta darbuotojų. Nėra papildomų pinigų viršvalandžių apmokėjimui, todėl tie, kurie išdirba ilgiau nei numatytą mėnesinę darbo laiko normą, gauna išeigines.

Pavyzdžiui, Joniškyje turime iš viso 8 darbuotojus vienoje pamainoje, 2 iš jų šiuo metu atostogauja, 1 gavo išeiginę už viršvalandžius, 1 suplanuotą tėvadienį. Taigi dažniausiai vietoje 8 žmonių pamainoje turime vos 4-5. Kiekvienas pamainos narys turi skirtingas funkcijas: vienas vairuoja gaisrinį automobilį, kitas užtikrina sklandžią visų gelbėjimo darbų eigą, trečias – eina į gaisro vietą su kvėpavimo aparatu ar su metalo žirklėmis vaduoja prispaustus žmones“, - aiškina R. Lapinskas.

Be kita ko yra krūva taisyklių, kurių turi laikytis ugniagesiai gelbėtojai. Pavyzdžiui, su kvėpavimo aparatu į gaisro apimtą pastatą turi eiti mažiausiai 2 ugniagesiai. Įėjęs ugniagesys viduje gali prabūti apie 20-25 minučių.

„Jei neturime daugiau kvėpavimo aparatų arba kiti darbuotojai neturi teisės atlikti tokios funkcijos, teturime 1 žmogų, kuris eina į vidų antrą ir net trečią kartą. Tai yra be galo sunku fiziškai, be to, žmogus su specialia apranga praleidęs ilgą laiką gaisro apimtoje patalpoje, gali gauti šiluminį smūgį, kvėpavimo aparatas apsunkina kvėpavimą, organizmui tenka didelis krūvis. Be to, dirbantiesiems tenka didelis krūvis, nes jie privalo atlikti kelių žmonių funkcijas įvykio vietoje Atvykus į gaisrą ar avarijos vietą, dėl žmonių trūkumo mums dažnai tenka rinktis: ar pažeisti numatytas taisykles, ar gelbėti žmones.“, - apgailestauja Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas.

Reikalingas didesnis finansavimas

UGPS atstovai pasakoja, kad dėl sveikatai pavojingo darbo, sudėtingų darbo sąlygų ir dažnai vos 500 eurų siekiančio atlyginimo nemažai ugniagesių palieka tarnybą. Vieni stengiasi patekti į kitas vidaus reikalų sistemos įstaigas, pavyzdžiui, policiją, kiti – išvažiuoja laimės ieškoti svetur.

UGPS pirmininko Sauliaus Džiauto teigimu, situacija privalo keistis iš esmės. „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir jam pavaldžioms tarnyboms privalo būti skirtas adekvatus finansavimas ne tik darbo priemonėms, bet ir atlyginimų didinimui. Man yra tiesiog nesuvokiama, kaip savo sveikata ir gyvybe rizikuojantys ugniagesiai gauna vos daugiau nei minimalų darbo užmokestį. Jei Seimo, Vyriausybės atstovai nesiims reikiamų priemonių finansavimo didinimui, būsime priversti imtis protesto veiksmų“.