Pagalba
Ugniagesių profesinių sąjungų ir departamento vadovų derybos Vidaus reikalų ministerijoje
2019-02-04

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) iniciatyva buvo organizuotas VRM, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) vadovų susitikimas. Posėdyje, kuriam vadovavo vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma, dalyvavo ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Ilonos Pileckienės, ministro vyriausioji patarėja Irina Malukienė, PAGD direktorius Kęstutis Lukošius ir jo pavaduotojai Mindaugas Kanapickas bei Giedrius Sakalinskas, departamento Turto valdymo ir planavimo skyriaus vedėjas Klemensas Taluntis, o taip pat UGPS pirmininkas Saulius Džiautas ir pavaduotojas Miroslavas Gerasimovičius. 

 

Pagrindinis susitikimo tikslas - rasti kompromisą tarp išsiskyrusių PAGD ir UGPS pozicijų, susijusių su 3,5 mln eurų, papildžiusių 2019 m. PAGD biudžetą, panaudojimu.

 

PAGD vadovų nuomone, negalima visų 3,5 mln. eurų skirti pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.  Departamentas turi turėti darbo užmokesčio fondo rezervą, kuris būtų naudojamas įvykus neprognozuojamiems įvykiams (sausrai, ilgai trunkančių gaisrų gesinimui, viršvalandžiams dėl tokių įvykių apmokėti). Be to, dalis papildomai skirtų lėšų gali būti panaudotos ir valstybės tarnautojų bei biudžetininkų atlyginimams didinti. Galiausiai, anot PAGD atstovų, UGPS reikalavimai nebuvo aptarti su kitomis ugniagesių profesinėmis sąjungomis. 

 

Susitikimo metu jo dalyviai taip pat buvo informuoti, kad sausio 30 d. PAGD sukūrė darbo grupę atlyginimų didinimo klausimui spręsti ir pakvietė tris profesines sąjungas deleguoti į ją po savo atstovą.

 

UGPS atstovai nesutiko su departamento vadovų išsakytais argumentais. Anot profesinės sąjungos derybininkų, 3,5 mln. eurų buvo skirti būtent darbo užmokesčio kėlimui per vertinimus, todėl šios lėšos ir turi būti panaudotos tam. Departamentas privalo vykdyti Vyriausybės įpareigojimą ir bendrą Vyriausybės, VRM, Finansų ministerijos, UGPS ir PAGD susitarimą, pagal kurį maždaug vienoda suma - 100 eurų per mėnesį - didėtų visų pareigūnų darbo užmokestis „į rankas”. 

 

Atsakydami į kitus PAGD argumentus, UGPS atstovai taip pat pastebėjo, jog:

 

1. Esant ekstremaliems įvykiams, PAGD turi teisę kreiptis į Vyriausybę ir gauti papildomų lėšų iš rezervo fondo. Viršvalandžiams pinigų buvo skirta ir 2018 m. (PAGD teigimu, per 9 mėn. panaudota maždaug 1,5 mln. eurų), jiems tiek pat yra numatyta ir šiemet: PAGD darbo užmokesčio fondas nėra sumažėjęs, lyginant su 2018 m., ir net yra didesnis.

 

2. PAGD valstybės tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis turi būti keliamas panaudojant per reformą sutaupytas ir vidines darbo užmokesčio fondo lėšas. Departamentas yra viešai įsipareigojęs nestatutiniams PAGD ugniagesiams pakelti atlyginimą daugiau nei 50 eurų ir šiuos įsipareigojimus privalu vykdyti. Tai patvirtino ir VRM atstovai, paaiškinę, jog 2,5 mln. eurų (iš 6,04 mln. eurų, skirtų statutinių pareigūnų nuosekliam darbo užmokesčio didinimui) turi būti panaudoti tik statuto įgyvendinimui - koeficientų kėlimui iki tos grupės minimalaus lygio, taip pat priedams už stažą ir laipsnį.

 

3. Vidaus tarnybos statutas suteikia diskrecijos teisę darbdaviui pakelti pareigūnui koeficientą nuo 0,5 iki 1,5 punkto, todėl tai nepažeistų lygiateisiškumo principo.

 

4. Galiausiai, UGPS atstovai PAGD veiksmuose įžvelgia bandymus skaidyti ugniagesių bendruomenę. Taip yra vertinamas departamento sprendimas į darbo grupę įtraukti ir tų profesinių sąjungų atstovus, kurios neprisidėjo prie pastangų iškovoti papildomą 3,5 mln eurų finansavimą. UGPS pozicija nuo to nesikeis, o jei departamentas ir kitos profesinės sąjungos nepalaikys UGPS reikalavimų, profesinė sąjunga gins juos visomis teisėtomis priemonėmis.

 

PAGD šiuo metu siūlo visiems budintiems pareigūnams koeficientą pakelti 0,5 punkto, o „dienininkams“ - 0,75. Tokiu atveju, pavyzdžiui, inspektorius, turintis 30 metų stažą gautų 30 proc. didesnį darbo užmokestį už tik atėjusį dirbti inspektorių. UGPS gi siekia, kad papildomi pinigai būtų padalinti panašiai vienoda suma visiems pareigūnams, kaip buvo sutarta Vyriausybėje. Tokiu atveju, kaip minėta, visų pareigūnų darbo užmokestis didėtų maždaug 100 eurų per mėnesį.

 

UGPS iš esmės sutika ir su vidaus reikalų ministro siūlymu kelti koeficientus, grupuojant vienodas pareigybes ir atsižvelgiant į pareigūno turimą stažą. Atskirai tokia skaičiavime turi būti išskiriamos dar dvi grupės – budinčių pareigūnų ir „dienininkų“. Tai yra, pavyzdžiui, ugniagesiams, turintiems iki 5 metų stažą, darbo užmokestis keliamas koeficientu 1; nuo 5 iki 10 metų stažas – 0,9; nuo 10 iki 15 – 0,8; nuo 15 iki 20 – 0,7, virš 20 metų – 0,6. Darbo grupė gali nustatyti ir kitokias, tačiau panašias aritmetines proporcijas, tačiau visa 3,5 mln eurų suma turi būti panaudota darbo užmokesčio didinimui.

 

Baigiantis susitikimui PAGD direktorius K.Lukošius teigė, kad sutiktų pasirašyti tokį susitarimą, jei departamentas atsikratytų atsakomybės spręsti galimas problemas, susijusias su galimu lėšų darbo užmokesčiui pasibaigimu rudenį. 

 

UGPS į PAGD sudarytą darbo grupę delegavo pirmininko pavaduotoją M. Gerasimovičių, kuris turės išlaikyti UGPS pozicijas ir išaiškinti darbo grupės nariams, kaip UGPS mato Vyriausybės įsipareigojimų vykdymą: kiekvienam pareigūnui per 2019 metus pakelti mėnesinį atlyginimą daugiau nei 100 eurų „į rankas”.