Pagalba
V. Banel metinis interviu: 2015-ieji įvyko lūžis teisėsaugoje, šiemet laukia pokyčių įgyvendinimas
2016-01-04

Kaip vertinate 2015 metus? Ką profesinių sąjungų susivienijimui pavyko pasiekti?

Galiu drąsiai pasakyti, kad 2015-ieji tapo reikšmingais teisėsaugai metais, savotišku lūžio tašku. 

Visų pirma, teisėsauga susivienijo – institucijos, Vidaus reikalų ministerija, pati pareigūnų bendruomenė.  Kartu siekėme Statuto bei didesnio finansavimo. Ir mums tai pavyko.

Žinoma pasiekti tokią vienybę nebuvo lengva, nes sistemoje dirba įvairūs žmonės. Vieni iš jų laukė pokyčių, kiti – prieštaravo pertvarkoms, netikėjo jomis. Visgi bendromis pastangomis mums pavyko įtikinti pareigūnus, kad pokyčiai yra būtini. Labai viliuosi, kad ta vienybė, parodyta priimant Statutą, išliks ilgam.

Pasiekti šių rezultatus nebuvo lengva. Juolab, kad netrūko tokių, kurie kaišiojo pagalius mums į ratus. Pavyzdžiui, šiandien girdime, kaip kai kurie politikai, tokie kaip Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, bando prisiimti nuopelnus dėl teisėsaugos laimėjimų. Visgi kaip tik jį, kartu su Seimo pirmininke Loreta Graužinienė ir Finansų ministru Rimantu Šadžiumi galiu pavadinti labiausiai teisėsaugos pokyčius stabdžiusiais Lietuvos politikais. (https://www.youtube.com/watch?v=64XjvtHb0yQ Seimo posėdis dėl Vidaus tarnybos statuto).

Nepaisant šių politikų pastangų, mes jau turime įstatymus, kurie atveria duris efektyvios teisėsaugos sukūrimui. Todėl naudodamasis proga noriu padėkoti visiems, kurie prie to prisidėjo – profesinėms sąjungoms, kurios teikė pasiūlymus ir skleidė informaciją apie gerąją kitų valstybių patirtį. Vidaus reikalų ministerijai bei jai pavaldžioms įstaigoms, kurios tikėjo Statuto būtinybe ir aktyviai dirbo tikslo link. Politikams, kurie palaikė mūsų pasiūlymus. Pareigūnams, kurie rėmė pokyčius. Jei prieš dešimtmetį mes tik atsargiai pradėjome diskutuoti, pagaliau atėjo ta diena, kai galime sakyti, kad pavyko įrodyti teisėsaugos, viešojo saugumo svarbą.

Dar vienas svarbus pokyčių aspektas – visuomenės požiūrio į pareigūną pasikeitimas. Matau, kad žmonės vis dažniau suvokia pareigūnus  ne kaip baudėjus, o kaip viešąjį saugumą kuriančius partnerius.

2015-aisiais buvo priimtas Vidaus tarnybos statutas, dėl kurio teko išlieti ne vieną prakaito lašą. Ar darbas buvo vertas rezultato?

Šešis pastaruosius metus Statutas dulkėjo politikų ir valdininkų stalčiuose. Todėl galiu tik pasidžiaugti, kad mums pagaliau pavyko suvienyti skirtingai manančius politikus, valdininkus, pareigūnus. Galbūt priimtas Statutas nėra tobulas. Tačiau tai yra vienas svarbiausių instrumentų, kuris leis teisėsaugai judėti į priekį. Mums jis buvo būtinas. Turime jį ir galėsime tobulinti įgyvendindami.

Kaip vertinate ateinančių metų teisėsaugos sistemai skirtą biudžetą?

Teigiamai. 2014 ir 2015 metai buvo pakankamai sėkmingi, žengtas žingsnis į priekį tiek ruošiantis Statuto priėmimui, tiek skiriant lėšas darbo užmokesčiui didinti.

Jei kalbėti apie 2016 m. finansavimą, vidaus reikalų sistemoje vis dar yra per daug spragų, kad jas užkamšyti per vienus finansinius metus. Lyginant su 2015 metais, teisėsaugai skirta beveik 27 mln. eurų daugiau, ir tai yra nemažas laimėjimas. Teisėsaugos istorijoje dar nėra buvę nei vienų metų, kad būtų skirta tokia didelė papildomų asignavimų dalis. 

Dabar labai svarbu tinkamai įgyvendinti pradėtus sistemos pokyčius, racionaliai panaudoti skirtas papildomas lėšas.

Profesinė sąjunga prašė skirti dar daugiau, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Kaip manote, kodėl?

Lėšų poreikis teisėsaugai 2016-iesiems buvo didesnis ir mes tikslingai prašėme atkreipti dėmesį į tam tikras, konkrečias, sritis, - darbo užmokestį ir aprūpinimą. Finansų ministro Rimanto Šadžiaus melagystės, kad tie papildomi siūlymai, apie kuriuos kalbėjome, jau įtraukti į papildomą finansavimą, klaidino kitus Seimo narius.  Žinoma, atsirado seimūnų, kurie pastebėjo neatitikimus, tačiau kai kurių politikų siekis užkirsti kelią pokyčiams, išties, neramina.

Pernai Lietuvoje būta įvairių incidentų, tokių kaip „Kalšnikov“ pagrobimas, skaudžios avarijos, neblaivūs pareigūnai prie vairo. Kaip tai vertinate? Ar Lietuvos pareigūnai geba užtikrinti visuomenės saugumą?

Kiekvienas iš tų įvykių parodė ar esame stiprūs, pasirengę, kur yra tam tikros spragos. Kiekviena ekstremali situacija buvo pamoka, parodžiusi kaip pareigūnams sekasi dirbti su turimomis priemonėmis, planais ar scenarijais. Dauguma situacijų baigėsi sėkmingai, tiesiog dabar reikia įvertinti silpnąsias teisėsaugos sistemos vietas, padaryti išvadas ir imtis pokyčių.

Ne kartą kalbėjote apie tai, kad politikai, aukščiausi šalies vadovai nesuvokia teisėsaugos sistemos svarbos. Ar per 2015-uosius pavyko pakeisti politikų požiūrį į viešąjį saugumą?

Pavyko, bet, aišku, ne visų. Pagarba ir didžiulis ačiū Seimo nariams Petrui Gražuliui, Agnei Bilotaitei, Rimai Baškienei, Jurgiui Razmai, kurie tiek Statuto, tiek biudžeto priėmimo metu buvo aktyvūs pareigūnų sąjungininkai. Būtent jie kvietė vienytis ir darė viską, kad teisėsaugai būtų skirtas deramas dėmesys.

Tikiuosi, kad šiandien jau turime daugiau teisėsaugos bėdas suvokiančių politikų nei tų, kurie bijo efektyvios sistemos. Galbūt apmaudu tik tai, kad stipriai teisėsauga priešinasi tie, kurie užima aukštas pareigas. Šiemet rengiamės sudaryti teisėsaugos „kenkėjų“ sąrašą tam, kad visiems būtų aišku, kurioje barikadų pusėje stovi vieni ar kiti politikai.

Kokias didžiausias problemas įžvelgiate Lietuvos teisėsaugos sistemoje? Kaip bandysite jas spręsti?

Didžiausios problemos yra pareigūnų aprūpinimas, darbo užmokestis, tinkamas ir operatyvus sprendimų priėmimas. Šiose srityse Lietuva atsilieka nuo daugumos Europos valstybių, o tai verčia eiti į priekį septynmyliais žingsniais.

Be to, Vidaus reikalų sistemos įstaigų administracija turėtų daugiau dėmesio skirti tinkamam Statuto, programos „1000“ įgyvendinimo grėsmių numatymui, valdymui, analizių darymui, aiškinimuisi, kaip viskas bus, kaip tai paveiks pareigūnus,

Ar manote, kad didžiuliai migrantų srautai, terorizmo ir kitos saugumo grėsmės aktualios Lietuvai?

Sergame panašiomis „ligomis“ kaip ir kitos Europos šalys. Tik skirtingai nuo Lietuvos, Prancūzija, spręsti problemoms, papildomai priima daugiau nei 8500, Vokietija daugiau nei 1500, o Didžioji Britanija virš 5000 pareigūnų. Viena vertus, turi būti racionalus pajėgų valdymas. Kita vertus, didžiausios, seniausios Europos valstybės eina išmintingu keliu, galvoja apie visuomenės saugumą ir ruošiasi tam nedelsiant. Ko gero, Lietuva turi eiti tuo pačiu keliu.

Dažnai akcentuojate, kad Lietuvai reikėtų mokytis iš kaimyninės Estijos. Ar jau pavyko sukauptą gerąją patirtį panaudoti mūsų šalyje?

Jau antrus metus diskutuojame ir siūlome Estijos darbo užmokesčio, pareigūnų motyvacijos sistemos „receptą“. Estijos modelis iš esmės tinkamas Lietuvai, tereikia jį adaptuoti. Įgyvendinant programą „1000“ estai mažino administracijos kiekį, siekė policininkus priartinti prie žmonių. Ir jiems tai pavyko. Estijoje niekam nekyla klausimų, kodėl pradedantis pareigūnas turi uždirbti bent 1000 eurų. Žinoma, sistema nėra tobula, bet ji veikia ir yra nuolat tobulinama.

Be to, estai aprašė funkcijas, kurias jie gali vykdyti, kiek tam turi pajėgų ir kiek jų vykdymui reikia pinigų. Jeigu funkcijos nepadengtos pinigais – jos neturi ar negali būti vykdomos. Tuo tarpu Lietuvoje dažniausiai viskas vyksta atvirkščiai – skiriami darbai, o apie pinigus nekalbama.

Lietuvos vidaus reikalų sistemos įstaigose pradėta ruoštis programos „1000“ įgyvendinimui. Nuo šių metų pareigūnams ims palaipsniui didėti pareigūnų atlyginimai. Todėl kontroliuosime ir stebėsime situaciją, sieksime bendradarbiauti ir užtikrinti skaidrius procesus ir tinkamų sprendimų priėmimą.

Minėjote, kad nuo šių metų prasideda programos „1000“ įgyvendinimas. Ar pareigūnai pajaus pagerėjimą jau nuo šio mėnesio?

Nuo šių metų pareigūnams turėtų palaipsniui didėti atlyginimai. Sieksime, kad mūsų siūlymai dėl funkcijų aprašymo, dėl darbo krūvio sureguliavo, dėl nebūdingų darbų atsisakymo taip pat būtų išgirsti.

Praėjusių metų pabaigoje tik policijos vadovybė kalbėjo apie būsimą darbo užmokestį, jo dydį, kitas dalykus. Svarbu, kad tai pradėtų daryti ir kitos tarnybos. Nieko neveikti ir taupyti pareigūnų sąskaita negalima. Negalime leisti turėti daug pigių, neaprūpintų ir nemotyvuotų pareigūnų su mažais atlyginimas. Reikia vykdyti pokyčius, peržiūrėti funkcijas, pajėgas, struktūrą ir veikti. Laukiame ir aktyvios Vidaus reikalų ministerijos vadovybės veiklos, koordinacijos ir kontrolės įgyvendinant programą „1000“ visose tarnybose.

Iš Policijos departamento teko girdėti, kad atlyginimai bus didinami iki 600-700 eurų, tačiau kartu bus atleidinėjami šimtai ir net tūkstančiai pareigūnų. Noriu pabrėžti, kad to negalime sau leisti tol, kol nebūsime tinkamai pasirengę. Galime kalbėti apie tam tikrus struktūrinius pokyčius, pirmus žingsnius, kurie leis startuoti ir, jei tinkamai pasirengsime per 2016-uosius, galbūt vėliau galėsime pereiti prie sekančio etapo, dar didesnio atlyginimų kilimo.

Kaip šiemet pasikeis pareigūnų gyvenimas? Ko sieksite?

Visų pirma, svarbu pabrėžti, kad šiemet pareigūnai turi tikėtis geresnio aprūpinimo priemonėmis ir didesnio atlygio. Praėjusių metų pabaigoje jau pradėta intensyviai organizuoti atrankas ir kvalifikacinių kategorijų laikymą, o tai užtikrins tiesioginį pajamų augimą.

Pastebėjome, kad kai kuriems pareigūnams Statute numatytoje darbo užmokesčio lentelėje numatyti koeficientai atsiremia į tam tikras lubas, tai yra ateityje paliekama mažai erdvės didinti atlyginimą. Planuojame inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad Statuto lentelė būtų praplėsta.

Tačiau tikėtis, kad viskas bus paprasta, nereikėtų. 2016-ieji bus ne mažiau sudėtingi nei prieš tai buvę, mūsų laukia pokyčių įgyvendinimas. Jau dabar matome, kad ne visi suvokia, kaip tai turėtų vykti: vieni eina taupymo, kiti išgyvenimo, nieko nedarymo keliu. Jei norime didesnių atlyginimų, tinkamo aprūpinimo, pinigai neturi būti lemiamas faktorius, turime būti vieningi ir rinktis tas pačias priemones. Politikai ir valdininkai daugiau dėmesio turėtų skirti kovai su šešėliu, nes tai biudžetą pildantis veiksnys.

Mes kaip profesinių sąjungų susivienijimas kartu su profesinėmis sąjungomis, kurias vienijame, stebėsime ir aktyviai kontroliuosime įgyvendinimo, lėšų paskirstymo procesus. Tikimės, kad tarnybų administracija skaidriai, sąmoningai, racionaliai ir atsakingai skirstys lėšas, operatyviai priims reikiamus sprendimus.

Be to, Vidaus reikalų ministerijos inicijuotos darbo grupės parengė svarbiausių tvarkų projektus, kurių viena svarbiausių – pareigūnų vertinimas. Skirsime ypatingą dėmesį tvarkų įgyvendinimui, be to, sutarėme su ministerija, kad pradėjus taikyti naujas taisykle ir pastebėjus spragas, jos bus nedelsiant koreguojamos. Planuojame inicijuoti mokymus, konferencijas, kad ta pati tvarka Vilniuje nebūtų taikoma kitaip nei, pavyzdžiui, Alytuje. Dar daugiau, įvairaus lygio vadovai taip pat bus vertinami, o netinkamiems sistemoje ne vieta.

Ko palinkėtumėte pareigūnams?

Sąmoningumo, pasitikėjimo, paprasto žmogiško supratimo, pagarbos vieni kitiems ir tikslų siekimo.

NPPSS informacija