Pagalba

  

Pagalba
V. Banel: pareigūnai laukia drąsaus nepriekaištingos reputacijos vidaus reikalų ministro
2020-11-17

Rinkimai baigėsi, juos laimėjusios politinės jėgos sutarė dėl koalicijos sutarties, o į pirmąjį posėdį susirinkęs Seimas jau išrinko ir naująją Seimo pirmininkę. Ja tapusi Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad visai netrukus, galbūt net ir šios savaitės pabaigoje, Lietuvos žmonės išgirs ir konkrečias būsimų ministrų pavardes.

 

Pareigūnų bendruomenė su dideliu nekantrumu laukia žinių apie naująjį vidaus reikalų ministrą. Tikimės, kad atsakomybę už teisėtvarkos ir teisėsaugos sistemų Lietuvoje vystymąsi artimiausius kelerius metus prisiims politikai, kurie išmano sistemos skaudulius, yra nepriekaištingos reputacijos ir turi pakankamai drąsos bei žinių priimti sistemai būtinus sprendimus. 

 

Naujojo ministro pavardės statutiniai pareigūnai šiemet ypač nekantriai laukia dar ir todėl, kad rinkimų kampanijos bei derybų dėl koalicinės sutarties metu viešojo saugumo sričiai, pasakysiu švelniai, daug dėmesio skirta nebuvo. Teisėtvarkos sistemos problemas užgožė diskusijos dėl švietimo sistemos reformos, o koronaviruso pandemijos fone ypač daug dėmesio sulaukė ir sveikatos apsaugos iššūkiai. Nors, tiesą pasakius, pirmuosiuose kovos su COVID-19 frontuose kaunasi bei savo sveikata taip pat rizikuoja ir statutinių įstaigų pareigūnai – policininkai, pasieniečiai, ugniagesiai gelbėtojai. 

 

Naudodamasis proga drįstu Vyriausybės vadovei ir būsimiems statutines įstaigas kuruojantiems ministrams priminti svarbiausius darbus, kurių nekantriai laukia pareigūnai. 

 

Pirma, buvusieji valdantieji Seime ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybė išjudino pokyčius teisėsaugoje, tačiau 2016 m. rinkimų metu duoto pažado iki 2020 m. pilnai įgyvendinti „Programą 1000“ jiems nepavyko. Taip, situacija keitėsi, pareigūnų darbo užmokestis kilo, tačiau kol kas tikrai ne visi statutiniai pareigūnai gali pasigirti 1000 eurų mėnesiniu darbo užmokesčiu. Tai puikiai atsispindi ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) ekspertų parengtuose vertinimuose, susijusiuose su kitų metų valstybės biudžetu. Pagal juos, bent 5 mln. eurų kitais metais turėtų būti papildomai skirti Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 7,7 mln. eurų – Policijos departamentui, o 7,5 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Šie pinigai leistų tęsti „Programos 1000“ įgyvendinimą, o kartu pareigūnų bendruomenei suteiktų viltį, kad ji galiausiai bus baigta įgyvendinti jau artimiausiu metu. Esu tikras, kad 2021 m. numatytų įgyvendinti pokyčių finansavimo klausimai bus tas pirmoji lakmuso juostelė, parodysianti kiek rimtas yra naujo Seimo ir naujosios Vyriausybės požiūris į teisėsaugą.

 

Antra, jau minėjau, kad su visą pasaulį užklupusia pandemija tenka įnirtingai kautis ir Lietuvos policininkams, pasieniečiams, ugniagesiams gelbėtojams. Tai, kad ta kova ne visada laimima, o statutinių pareigūnų sveikata nėra tinkamai saugoma, rodo ir pastarojo meto užsikrėtimų COVID-19 statistika: sparčiai daugėja virusu užsikrėtusių statutinių pareigūnų skaičius (pavasarį jų turėjome vienetus, o dabar jau skaičiuojame šimtais). Nepaisant to, sprendimas didinti pareigūnų, tarnyboje susiduriančių su koronaviruso rizika, socialines garantijas ir mokėti jiems ne labiau simboliškus 10-20 proc. darbo užmokesčio priedus (kaip yra dabar), o tokius, kokius gauna, pavyzdžiui, gydytojai (60 ar net 100 proc.), taip ir liko dulkėti Seimo stalčiuose. Suprantama, priedai pareigūnų nuo ligų ir rizikų neapsaugo, tačiau valstybės požiūrį žmones, sudėtingomis sąlygomis vykdančius savo kasdienę tarnybą, tikrai parodo.

 

Trečia, buvusioje Vyriausybė visiškai nesiėmė pareigūnų ir karių valstybinių pensijų didinimo klausimo. Šis klausimas tikrai labai aktualus, mat pareigūnų pensijos Lietuvoje šiuo metu yra bene dvigubai mažesnės nei kitose Baltijos šalyse, jau nekalbant apie Skandinavijos valstybes. Tikiuosi, kad naujiesiems valdantiesiems pagaliau užteks politinės valios išspręsti šią problemą, mat iki šiol Vyriausybė ir ministerijos tik imitavo jos spendimą. 

 

Galiausiai noriu priminti politikams paprastą tiesą: teisėsaugos finansavimas yra investicijos į Lietuvos žmonių saugumą, į šešėlio mažinimą, vadinasi ir didesnes biudžeto pajamas. Kurias vėliau galima naudoti ir visoms kitoms viešosioms paslaugoms – pavyzdžiui, švietimui, sveikatos apsaugai, kultūrai. Ir kuo greičiau visiems pavyks šią tiesą įsisąmoninti, tuo lengviau bus priimti statutines įstaigas ir pareigūnų bendruomenę stiprinančius sprendimus.