Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
V. Laukys: kokia bus urėdijų reforma?
2017-05-16

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Vaido Laukio komentaras:

 

Viena miškų įmonė ar 42 urėdijos? 42 urėdijos ar viena miškų įmonė? Būti ar nebūti? Kas svarbiau? Ar ne per daug klaustukų ir klausimų, o kartu melas ir skirtingų barikadų šalininkų interesų kova?

 

Mokslininkai, visuomeninės organizacijos, aukštus postus užimantys pareigūnai porina apie tai, kaip galime daug geriau tvarkytis su miškų teikiamais ištekliais. Tai kodėl iki šiol to niekas nedarė? Gal laukiame atskiro postūmio – reformos? Gal tiesiog stabdome procesus tol, kol kažkas (nepatogi valdžia) nepradės spausti imtis naujovių ir veiklos racionalizavimo?

 

Kita vertus, girdime ir Aplinkos ministerijos bei Vyriausybės planus „įdiegti“ racionalų valstybinių miškų valdymą, nepaprastai efektyviai valdantį valstybės neįkainojamą turtą – miškus. Natūralus klausimas, - kodėl? Gal dirba per daug buhalterių? Gal iki šiol neturime darbo optimizavimui skirtų technologijų?

 

Pastaruoju metu girdime nemažai kaltinimų miškininkams dėl galimai netinkamos miškų priežiūros ar korupcijos apraiškų. Tačiau ar tai galime taikyti visiems miškininkams? Nemanau.

 

Reikia pripažinti, kad dėl kelių viešumoje nuskambėjusių galimų korupcijos atvejų negalime kaltinti visos miškininkų bendruomenės. Didžioji dalis miškininkų yra vykdytojai tų užduočių, kurios nustatomos iš vadovybės, įgyvendinant įstatymuose numatytas ir jiems pavestas funkcijas. Nepaisant visų abejonių dėl miškininkų veiklos, valstybinių miškų būklė yra tikrai gera, o sistemoje dirbantys miškininkai yra pasišventę šiam darbui. Jei norite tuo įsitikinti, prisijunkite prie pavasarinės visuomenei skirtos miškasodžio talkos, akcijos „Darom“, inkilo kėlimo akcijos ar kitų miškininkų rengiamų iniciatyvų. Visa tai miškininkai kasmet uoliai iš pašaukimo vykdo be atskiro atlygio. 

 

Kartu turiu pripažinti ir kitą svarbų dalyką. Viena sudėtingiausių LIETUVOS PROBLEMŲ – siekis neieškoti sprendimų, o veltis į kivirčus ir sumaištyje gramzdinti visas galimas perspektyvas. Panašu, kad suinteresuotos pusės yra orientuotos į savo siaurus tikslus. Niekas nekalba apie galimus reformų etapus, apie tai, kaip bus diegiamos naujos sistemos ir technologijos, kokios grėsmės ar siūlymai esamų darbuotojų atžvilgiu. Galiausiai, nė neaišku, kokia yra ilgalaikė valstybinių miškų valdymo vizija. Net jei tai ir bandoma daryti, tai nėra iki galo aišku. Tokie svarbūs aspektai negali būti deklaratyvūs, jie privalo būti pagrįsti aiškiu ir detaliu planu.

 

Didelį susirūpinimą man kelia faktas, kad miškų urėdijose dirbančiais žmonėmis ir jų ateitimi veikiausiai tinkamai nebus pasirūpinta. Nepaisant to, ar bus viena miškų įmonė ar keletas, darbų miškuose nesumažės. Tačiau prieš pokyčius privalo būti atliktas situacijos vertinimas ir išsami būsimo miškų valdymo modelio analizė. Jei tai padaryta nebus, turėsime dar vieną prasmės neturinčią reformą.

 

Ar pakaks LIETUVOS IŠMINTINGIESIEMS IR GALINGIESIEMS susėsti prie derybų stalo ir neklaidinant visuomenės pateikti argumentus ir jais remiantis priimti atsakingus sprendimus? Sprendimus, kurie lems visų mūsų turto, miškų, valdymą. Sprendimus, kurie lems, ar miškuose dirbantys žmonės bus palikti likimo valioje, ar tinkamai informuoti ir motyvuoti teisingiems pokyčiams.

 

Praėjusią savaitę diskutuodami su VĮ Kėdainių miškų urėdijos girininkijų miškininkais palietėme ne vieną jų nerimą keliantį klausimą: planuojamą daugelio darbuotojų perkėlimą, neaiškų kompetencijų ir profesionalumo vertinimą bei perkvalifikavimo sąlygas, atlyginimų skirtumų išlyginimą ir daugelį kitų. Miškininkus neramina tai, kaip bus sprendžiamas skirtingų lygių darbuotojų atlyginimų atotrūkis, ar nemažės girininkijų ir jų darbuotojų skaičius. Be to, neaišku, kokią įtaką permainos turės ilgamečiams darbuotojams, jų nuomojamiems tarnybiniams butams, kurie galimai jau perduodami turto fondui. Neaišku ir tai, ar miškininkai vykdys kontrolę ar priežiūrą, ar medienos ruoša ir prekyba nebus privatizuota, o miškininkai netaps dar vienos iš biudžeto išlaikomos institucijos miškų prižiūrėtojais – valdininkais.

 

Tikiuosi, kad į šiuos mūsų narių klausimus artimiausiu metu Aplinkos ministerijos atstovai pateiks pakankamai argumentuotus atsakymus ir galimus saugiklius, kurie užtikrins, kad miškininkų bendruomene bus tinkamai pasirūpinta. 

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?