Pagalba
Vladimir Banel – atviras laiškas
2018-12-20

Gerbiami bendražygiai,

 

daugeliui iš Jūsų žinoma, kad jau prieš kurį laiką iš Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) buvo pašalinta Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS). Atrodo, dar dvi NPPSS narės – Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga – taip pat rengiasi palikti susivienijimo gretas. Bent jau taip kalba Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovė Loreta Soščekienė, kuri viešai jau ne kartą gyrėsi po savo sparnu priglaudusi tris minėtas organizacijas.

 

Apie šią susiklosčiusią padėtį sulaukiu nemažai eilinių pareigūnų, kolegų ir partnerių klausimų. Todėl noriu glaustai paaiškinti esamą situaciją. 

 

Tikiu, kad šis natūralus NPPSS apsivalymas – kalbu apie LPPS pašalinimą iš susivienijimo –ilgainiui padarys mūsų organizaciją dar stipresne. Jau daugiau nei dešimtmetį, net ir nebūdami tokie skaitlingi, mes aktyviai ir įvairiausiais būdais kovojame už paprastą Lietuvos pareigūną: policininką, ugniagesį, pasienietį, gamtos apsaugos inspektorių, įkalinimo įstaigos prižiūrėtoją. Juk profesinė sąjunga, visų pirma, bendra veikla dėl vertybių, artimų organizacijos nariams. Tai mes visi kartu išgyvenome 2009 metais, surengę basų pareigūnų akciją prie Vyriausybės. Vėliau – giedodami Vergų ariją prie Valdovų rūmų. Arba – 2015 metais, kai kovojome už Vidaus tarnybos statuto priėmimą ir pokyčius teisėsaugoje. Rūpestis eiliniu statutiniu pareigūnu – jo darbo užmokesčiu, socialinėmis garantijomis, aprūpinu šiuolaikinėmis darbo priemonėmis – buvo bei tebėra mūsų organizacijos stuburas. Tai nesikeis. Juolab kad teisėsaugos pokyčiai yra nuolatinis procesas: kasmet dedame daug pastangų tobulindami Vidaus tarnybos statuto, spausdami politikus įgyvendinti „Programą 1000“, didinti teisėsaugos finansavimą. Ir šis kasdienis darbas duoda rezultatą.

 

Todėl šiandien noriu pasakyti, jog mums ne pakeliui su žmonėmis, užsiimančiais vidinėmis rietenomis ir intrigoms, o ne eilinių pareigūnų problemų sprendimu. Tokiais, kurie palieka ilgamečius partnerius, jungiasi prie kitų ir pasirašo darbuotojams, daugelio ekonomistų vertinimu, akivaizdžiai nenaudingą Nacionalinį susitarimą. Tokiais, kuriems nuoga narystės statistika yra svarbiau už tikrą, tikslingą veiklą ir pasiektus konkrečius rezultatus. 

 

Kitaip tariant, mums ne pakeliui su lyderiais, kurie iškeičia kovą už ilgalaikius sisteminius teisėsaugos pokyčius į vieną papildomą atostogų dieną savo nariams ir minimalaus darbo užmokesčio didinimą 1,71 euru. Pagaliau, ne pakeliui su tokiais, kurie nesugeba burti bendraminčių savo organizacijose, o skaldo bendruomenę. 

 

Kiekviena problema yra ir galimybė. Kiekviena panaši situacija yra naudinga, jei išmoksti joje gautas pamokas. Šį sykį pamoka akivaizdi – turime dar daugiau dėmesio skirti lyderystės ugdymui NPPSS priklausančiose organizacijose. Tam, kad pareigūnus į priekį vestų drąsūs, orientuoti į rezultatus, kompetentingi ir atsakomybės jausmą turintys žmonės, kuriuos jungia bendros vertybės ir tikslai. 

 

Pastaruoju metu taip pat sulaukiame policininkų, pataisos įstaigų pareigūnų klausimo: kaip mums likti susivienijimo gretose? Galiu pasakyti, kad Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos nariais prieš mėnesį tapo pirmi policininkai ir net muitininkas. Be to, kitų metų pradžioje planuojame priimti sprendimus, kurie NPPSS duris atvertų ne tik juridiniams asmenims, bet ir eiliniams pareigūnams. Todėl kviečiu visus Jus jungtis prie profesinių sąjungų susivienijimo – tam, kad pareigūnų balsas būtų girdimas dar garsiau!

 

Baigdamas šį laišką dar kartą pakartosiu: tikiuosi, jog paminėti įvykiai ilgainiui tik sustiprins susivienijimą. Asmeniškai atsakysiu į Jūsų visų klausimus apie susiklosčiusią situaciją. Žinoma, jei tokių bus. 

 

Linkiu visiems Jums saugios ir ramios tarnybos, o taip pat gražių švenčių Jums ir Jūsų artimiesiems!

 

Vladimir Banel, NPPSS pirmininkas