Pagalba
Vladimir Banel: naują socialinį modelį iš pradžių išbandykime valstybės tarnyboje
2015-09-07

Iš tiesų, kai kurios naujojo modelio nuostatos ir faktas, jog beveik neturime stiprių profesinių sąjungų bei darbuotojų interesų gynimo tradicijų, verčia manyti, kad samdomų darbuotojų gyvenimas, švelniai tariant, artimiausioje ateityje lengvesniu netaps. Tačiau ar tai reikškia, kad turime pamiršti jau padarytus darbus ir ieškoti naujų darbdavių ir darbuotojų tarpusavio santykių receptų? Tikrai ne. 

Esu įsitikinęs, kad esame labiausiai pasiruošę šiam iššūkiui, todėl siūlome štai ką: pradėkime naujojo socialinio modelio taikymą nuo valstybės tarnybos.

Valstybės tarnyboje vyksta realūs pokyčiai: statutiniai pareigūnai turi veikiančias kolektyvines sutartis, nuolat vyksta derybos tarp darbdavių ir darbuotojų, priimtas ir nuo 2016 m. bus pradėtas įgyvendinti Vidaus tarnybos statutas. Narystė profesinėse sąjungose pas mus siekia net 30 procentų, o pareigūnų bendruomenę tikrai galiu pavadinti aktyvia. Vadinasi, turime puikią terpę pažiūrėti, kurios socialinio modelio nuostatos veiks, o kurios - ne. Sutinkate?

Tuo tarpu privatus sektorius neturi stiprių darbuotojų atstovų, veiklių profesinių sąjungų, tai yra, nėra tų, kurie, prireikus, darbuotojus apgintų.

Todėl ir siūlome drąsos keisti vis stokojančiai Vyriausybei šį paprastą receptą. Naujojo socialinio modelio įdiegimas valstybės tarnyboje galėtų būti darbo santykių modernizavimo pradžia. O greta ruoškime dirvą ir visuotiniams socialinių santykių pokyčiams. Pavyzdžiui, stiprindami profesines sąjungas.

Tai, kad siūlome tokį eksperimentą, nereiškia, kad aklai pritariame visoms naujovėms. Taip, iš principo manome, kad daugelis socialinio modelio nuostatų į gerąją pusę pakeistų darbdavių ir darbuotojų santykius, tačiau dėl kai kurių siūlymų dar turi būti diskutuojama.  

Sakykime, siūlymas namuose budinčiam darbuotojui 5 kartus sumažinti privalomą darbo užmokesčio dydį ir iki 14 kartų prailginti budėjimo trukmę. Manome, jog ši norma sudarytų palankias sąlygas vengti mokesčių mokėjimo, o darbo inspektoriams taps praktiškai neįmanoma sučiupti pažeidėjų. Valstybinėje aplinkos apsaugos sistemoje jau yra taikoma tokia praktika: Valstybinė darbo inspekcija konstatavo, kad šiuo metu Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos nesilaiko Darbo kodekso reikalavimų. 

Be to, norima nelaimingų atsitikimų į/iš darbo riziką permesti ant darbuotojo pečių. Šiuo metu darbuotojams taikoma nuostata, kai susižalojus pakeliui į darbą, nedarbingumas apmokamas 100 proc., būtų panaikinta.

NPPSS ir Teisingumo ministerija visai neseniai, remiantis Švedijos patirtimi, suformulavo konkrečius siūlymus socialinio dialogo stiprinimui bei profesinių sąjungų derybinės galės stiprinimui.

Tam, kad darbuotojai burtųsi į profesines sąjungas, gintų savo interesus buvo siūloma mokestinė lengvata mokantiems nario mokestį. Be to, norint išvengti profesinės sąjungos narių atžvilgiu priimamų nepalankių sprendimų, kai kuriais atvejais net jų persekiojimo, siūloma sudaryti tinkamas sąlygas veiklai ir darbuotojų atstovavimui, užtikrinti darbuotojų švietimą apie Skandinavijos valstybėse egzistuojančią atstovavimo kultūrą bei numatyti atsakomybę už trukdymą atstovų veiklai, ginčų vilkinimą bei teisinių ginčų skaičiaus reguliavimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepanoro leistis į tokio pobūdžio diskusijas, o Finansų ministerija nemato reikalo stiprinti darbuotojų atstovų materialinį pagrindą. Esu įsitikinęs, kad norėdami sėkmingai įgyvendinti naują socialinį modelį, turime perimti kitų valstybių patirtį ir stiprinti darbuotojų atstovavimą. 

Žodžiu, keistinų dalykų yra tikrai daug. Tačiau tik žaisdami pagal naujas taisykles mes pamatysime kas veikia, o kas – ne. 

Vladimir Banel

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas