Pagalba
VRM centrinių įstaigų vadovai kalbėjo apie planuojamas pertvarkas, tačiau pareigūnams dar kyla abejonių
2015-10-06

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas pabrėžė, kad visi pareigūnai laukia atlyginimų padidėjimo. „Mūsų siūlymas – mažintis ir siekti, kad galėtume pakelti darbo užmokestį. Netikiu, kad tam gausime papildomų pinigų, todėl reikia paprasčiausiai pasiskaičiuoti ir mažintis. Policijoje mes mažiname administracijos darbuotojų, areštinių skaičių, natūraliai vyksta „išstatutinimas“. Policininkas turėtų uždirbti nuo 600 eurų į rankas, taigi mes turime pasiskaičiuoti, kiek tam reikės lėšų ir to siekti. Čia galime galvoti apie skirtingus variantus: kelti atlyginimus visiems proporcingai arba mažiausiai uždirbantiems. Manau, galutiniai sprendimai galėtų būtų priimti iki 2017 m. sausio 1 d.“, - sakė policijos vadovas.  

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis įvardino kelis planus. „Mano planas A su pliusu paremtas tuo, kad į visas planuojamas reformas atsilieps Vyriausybė ir bus skiriami didesni asignavimai. Nežinau, kodėl  mes nekalbame apie bazinio dydžio didinimą. Visuomenėje aktyviai diskutuojama, kaip didinti minimalią mėnesinę algą. Todėl manyčiau, kad didinti bazinį dydį būtų labai teisingas žingsnis, nes visiems proporcingai padidintų atlyginimus, žinoma, numatant tam lėšas ir didinant biudžetą. Planas A jau pradedamas vykdyti: daugumai yra sudaromos galimybės išsilaikyti kvalifikacines kategorijas, po kurių atlyginimas vidutiniškai padidėtų 65 eurais. Nuo gruodžio 1 d. ketinu pasirašyti su tuo susijusius įsakymus. Mūsų paskaičiavimais, per kvalifikacinių kategorijų didinimą 10 metų stažą turinčiam darbuotojui „popierinis“ atlyginimas didėtų nuo 60 iki 100 eurų, daugiau nei 20 metų ištarnavusiems nuo 100 iki 140 eurų. Tokiu būdu įžengiame į kitų metų sausio 1 d. su padidėjimu“. Kalbėdamas apie grėsmes ugniagesių vadas pabrėžė, kad galbūt visko nesugebėsime pilnai įgyvendinti, be to, administracinė našta, ko gero, bus tik didėjanti dėl pareigūnų vertinimo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Renatas Požėla sakė, kad pasienio tarnybos juda link vieno juridinio asmens. „Tikimės, kad 2017 m. sausio 1 d jau tai turėsime. Atlyginimų didnimas, resursų taupymas suves į bendrųjų funkcijų optimizavimą. Šiai dienai turime per daug struktūrų, žmonių, vykdančių apatarnaujančias funkcijas. Per savo vidines pertvarkas planuojame sutaupyti  1,6 mln eurų, kuriuos skirsiame darbuotojų motyvacijos didinimui. Planuojama sudaryti darbo grupę, kuri dirbs prie pareigybių nustatymo metodikos, pradėsime nuo įstaigų darbuotojų audito ir tokiu būdu bandysime nustatyti privalomų darbuotojų skaičių. Procesų skaidrumas, įtraukimas iniciatyvios bendruomenės motyvuoja pareigūnus, todėl mano kaip vadovo tikslas padėti žmonėms išsilaisvinti iš vidinių savo pančių ir nebijoti pasakyti: „esu pagrindinis organizacijos narys ir mano siūlymų turi būti įsiklausoma“. Vadovas paminėjo ir tai, kad jaučiamas pasipriešinimas, populizmas iš politikų pusės.

Vadovybės apsaugos departamento direktorius Rymantas Mockevičius, kalbėdamas apie pokyčius, sakė, kad nuo 2007 m. sutvarkyta tarnybos struktūra, o optimizuoti nebėra ką, nes  darbuotojų ir taip trūksta. „Jau šiemet mes pakėlėme iš B6 į kategorijos į B8, iš B8 į B11, suteikėme daug kvalifikacinių kategorijų“, - teigė R. Mockevičius.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Kęstutis Jucevičius sakė, kad kitų metų tikslas – darbo užmokesčio didinimas. „Mes taupyti neturime kur, jau ir dabar turime 20 proc. nekomplektą, praktiškai kitų resursų, ką mažinti, nėra. Tačiau 1-10 kategorijų darbuotojų užmokestį tikrai didinsime“.

Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas Jonas Zautra sakė, kad tarnyba suplanavusi vidines pertvarkas tam, kad būtų galima didinti atlyginimus. „Todėl mažinsime administracinius padalinius, kelsime kvalifikacines kategorijas, užtikrinsime finansinės apsaugos ir kitas priemones“.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimopirmininkas Vladimir Banel susitikimo metu prabrėžė, kad visų grandžių pareigūnams pareigūnams atlyginimai turėtų didėti bent 30 proc., o pradedančiojo atlyginimas turi siekti 1000 eur.

Profesinių sąjungų atstovų komentarai po VRM renginio

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas

Renginį vertinu teigiamai, nes darbuotojų atstovai galėjo sužinoti apie tarnybose vykstančius procesus, be to, buvo paliktos atviros durys pasiūlymams. Iš vadovų išgirdome, kad dviejose institucijose – policijoje ir pasienyje – kur didžiausia darbuotojų koncentracija bus dedamos visos pastangos padidinti žemiausios ir vidurinės grandies darbo užmokestį. Matėsi, kad vadovai aiškiai žino, kurioms pareigybių grupėms reikia padidinti atlyginimą ir numato, kokiomis priemonėmis tai reikia padaryti.

Šiek tiek išgąsdino mažesnių centrinių įstaigų vadovų pasisakymai. Anot jų, ten viskas tvarkoje, nieko daryti nereikia, pinigų nėra ir jų ieškoti nesiruošiama. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir Viešojo saugumo tarnybos išreiškė norą keisti, tačiau nepateikė būdų, kaip tai darys, iš kur gaus lėšų.   

Kalbant apie policiją norėtųsi, kad pats pokyčių tikslas netaptų savitiksliu. Mes nepritarsime atlyginimų sąskaita sprendžiamiems žmonių likimams, masiniams atleidimams ir procesams, vykstantiems be priežiūros. Pokyčius reikia vykdyti tik suvaldant vidines rizikas, nuosekliai siekiant tikslo. Negalime norėti, kad pinigų atsirastų čia ir dabar. Manau, kad po tokio susitikimo vadovai turėtų daryti anologiškus forumus su savo įstaigų vadovais ir darbuotojais ir tęsti komunikaciją į vidų.

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Alfredas Povilanskas

Norėtųsi tikėti ugniagesių vado pažadais. Esant senam statutui turime paskutinę progą padidinti kategorijas, todėl tikimės, kad šis procesas nebus stabdomas. Rajonuose yra tokių ugniagesių, kurie pradirbę 10 metų neturi kategorijos, situacją būtina keisti. Pažadėta didinti 2 ir 3 kategorijas, viliamės, kad tai bus sėkmingai įgyvendinta. Nepaisant to, kad „išstatutinimas“ PAGD jau vyko prieš keletą metų, norėtųsi, kad departamentas surastų vidinių rezervų optimizavimui ir atlyginimų didinimui.

Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos tarybos narys Giedrius Krilavicius

Dėl vadovų pasisakymų vertinimai labai prieštaringi. Policijos vadovas kalba apie pareigūnų skaičiaus mažinimą bei apie funkcijų atsisakymą, tačiau tokie teiginiai pareigūnams kelia pagrįstų klausimų, kur pabaiga, kiek mažinsimės ir ko atsisakysim? Kada pradėsim dirbti? Kol kas atsakymų nėra. VSAT vadovas akcentuoja aptarnaujančias funkcijas vykdančių darbuotojų skaičiaus mažinimą ir vieno juridinio asmens statusą. Be to, mini viduriniosios grandies stiprinimą, mano nuomone, sukūrimą. Susidaro įspūdis, kad ugniagesių vadovas nieko keisti neplanuoja ir idėjų, kaip pasiekti keliamus tikslus, neturi. Tokie pasakymai kad gruodžio mėn. suteiks kategorijas – šiai dienai populistiniai, nes į pareigūno klausimą apie 1 kategoriją buvo atsakyta „reikės užsitarnauti“. Kiti vadovai neturi jokių konkrečių planų, todėl nelabai ką yra komentuoti.

Mano nuomone, sistemos pokyčiai vyksta sklandžiai, kiek tai įmanoma per tokį trumpą laiko tarpą su esamais žmogiškaisiais resursais bei esama teisine bei politine aplinka. Mano nuomone, tam tikrus procesus galima butų koordinuoti veiksmingiau, kituose, ne pirmo prioriteto, sudėti ir patvirtinti gaires bei akcentus ir palikti vėlesniam laikui. Tokiu būdu atsirastų reali proga sutelkti maksimalias jėgas ten, kur „skauda“ labiausiai.

Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos tarybos narys Jevgenijus Amelinas

Klausant įstaigų vadovų susidarė nuomonė, kad ne visi vadovai atlieka „namų darbus“ ir kai kurie net nesiruošia to daryti. Panašu, kad tik policijos ir pasienio vadovai  supranta šių dienų uždavinius ir aktualijas bei imasi veiksmų tiems uždaviniams įvykdyti. Tačiau net ir jie tik trumpai papasakojo apie pagrindinės planuojamas taupymo priemonės, nors panašu, kad renginio dalyviams labiau rūpėjo pats planuojamas procesas (kokiais būdais ir pan.) bei terminai.

Bent kol kas atrodo, kad pokyčiai vyksta ar planuoja vykti ne visuose VRM institucijose. Planai yra, bet nors iki sausio 1 d. dar yra laiko, norėtųsi, kad darbo grupės jau būtų parengusios poįstatyminių teisės aktų projektus, kuriuos turint galima būtų diskutuoti dėl jų nuostatų. Praktika rodo, kad net ir labai gerą idėją kartais gali sužlugdyti netinkamos atlikimo priemonės, būdai arba atsainus ar neskaidrus vykdymas.

NPPSS informacija