Vakar Briuselyje vykusiame EU.Pol Policijos tarpparlamentinės grupės posėdyje dalyvavo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) delegacija. Renginyje Lietuvai atstovavo NPPSS pirmininkė Ineta Kursevičienė, NPPSS tarptautinių santykių kuratorius, Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) tarybos narys Mantvydas Laurinaitis, Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (LPPPS) atstovė Neringa Smolskutė.

Renginį organizavo ir jam pirmininkavo Europos Parlamento narė Assita Kanko, vadovaujanti Policijos tarpparlamentinei grupei. Daugiausia dėmesio jame buvo skirta policijos vaidmeniui besikeičiančioje Europos saugumo architektūroje.

Pagrindinius pranešimus posėdyje skaitė Europos Komisijos narys, atsakingas už vidaus reikalus ir migraciją, Magnus Brunner, Europos konservatorių ir reformistų frakcijos pirmininko pavaduotojas Nicola Procaccini, JAV Teisingumo departamento Privatumo ir pilietinių laisvių biuro laikinasis vadovas Peter Winn, Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Donatas Škarnulis, gynybos ekspertas pulkininkas Roger Housen.

„Tai labai svarbus susitikimas, leidžiantis pareigūnams išsakyti savo rūpesčius ir siūlyti politikams konkrečius sprendimus. Kartu tai galimybė priminti politikams, kad saugumas prasideda nuo pareigūno, stovinčio gatvėje. Ir nuo valstybės sprendimų, kurie tą pareigūną saugo“, – teigia NPPSS pirmininkė I. Kursevičienė.

Posėdyje vykusiose diskusijose pabrėžta, kad ES susiduria su vis sudėtingesnėmis hibridinėmis grėsmėmis. Ekspertai analizavo vadinamąją Rusijos šešėlinio karo strategiją, kuri apima sabotažo veiksmus, kibernetines atakas, dezinformacijos sklaidą ir kitus bandymus destabilizuoti Europos valstybes bei jų visuomenes. Be dėmesio neliko Baltarusijos migracijos politika, pastaruoju metu kelianti rimtų saugumo iššūkių ES šalims.

Pranešėjai atkreipė dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai šiuo metu yra pirmose kovos su šiomis grėsmėmis linijose. Be to, jie susiduria ne tik su hibridinėmis atakomis, bet ir su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu. Tuo pat metu Europoje daugėja smurto prieš pareigūnus atvejų, o fizinės ir psichologinės rizikos, su kuriomis susiduria policijos darbuotojai, vis dar nepakankamai įvertinamos.

Diskusijoje taip pat pabrėžta būtinybė ES lygmeniu pripažinti policijos darbą kaip aukštos rizikos profesiją ir numatyti griežtesnę teisinę atsakomybę už išpuolius prieš pareigūnus. Kartu akcentuota, kad efektyviam saugumo užtikrinimui būtinas glaudus ES valstybių bendradarbiavimas, policijos pareigūnų mokymų stiprinimas, didesnis dėmesys jų gerovei bei profesinių sąjungų teisių užtikrinimas.

„Po posėdžio liko labai aiškus jausmas – policijos balsas Europoje turi skambėti garsiau. Pareigūnai yra tie žmonės, kurie su realybe, su pavojais ir iššūkiais susiduria patys pirmieji. Todėl jų balsas turi būti girdimas, o patirtis – išnaudojama. Visi Europos pareigūnai, jų atstovai pabrėžia tas pačias idėjas: būtina siekti bendro minimalaus Europos pareigūno standarto, vienodo teisinio reguliavimo tais atvejais, kai pareigūnui yra priešinamasi, kuomet jis užpuolamas ar sužalojamas. Politikai, Europos ir nacionaliniu lygiu, turi suprasti: su saugumo iššūkiais susiduriame jau dabar. Gatvėse, miškuose ar net prie kompiuterių“, – sako I. Kursevičienė.