Statutinių pareigūnų atlyginimų didinimas, kuriuo dar visai neseniai viešai gyrėsi valdantieji, didelei daliai pareigūnų virto vos kelias dešimtis eurų siekiančia mėnesine išmalda. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai konstatuoja: vietoje realių sprendimų politikai pasirinko kosmetinį sistemos remontą, o pareigūnams viešai duoti įsipareigojmai didinti statutinių įstaigų finansavimą kol kas lieka popieriniais.
Praėjusių metų pabaigoje Vidaus reikalų ministerija (VRM) gyrėsi skyrusi daugiau nei 30 mln. eurų papildomą finansavimą pareigūnų darbo užmokesčiui 2026 metams. Tai buvo pristatoma kaip reikšmingas žingsnis stiprinant šalies vidaus saugumą. Tačiau šiandien vis aiškiau matyti – realus efektas neatitinka nei sistemos poreikių, nei politikų deklaracijų.
Poreikis – 150 mln eurų, sprendimas – ženkliai mažesnis
Formuojant 2026-2028 metų valstybės biudžetą statutinės įstaigos ir pareigūnų profesinės sąjungos aiškiai įvardijo realų poreikį – maždaug 150 mln. eurų papildomo finansavimo statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui 3 metų laikotarpiui. Vien 2026-aisiais, siekiant apčiuopiamo pokyčio, reikėjo daugiau nei 50 mln. eurų.
Kokius poreikius teikė įstaigos
Formuojant 2026-2028 metų valstybės biudžetą statutinių institucijų vadovai ir profesinės sąjungos aiškiai įvardino poreikius, susijusius su pareigūnų darbo užmokesčio didinimu ir sistemos stabilizavimu. Siekiant realiai spręsti pareigūnų trūkumo ir atlyginimų konkurencingumo problemas, buvo būtinas 150 mln. eurų papildomas finansavimas 2026-2028 metų laikotarpiui. 2026 metais tam privalėjo būti skirti maždaug 54 mln. eurų, o ne 30-39 mln., kurie buvo skirti politikų. Ši suma – 54 mln. eurų 2026 metais – leistų didinti pareiginės algos koeficientus ir užtikrintų, kad realius atlyginimų pokyčius pajustų visi pareigūnai.
Ką Vyriausybei pateikė Vidaus reikalų ministerija
Galiausiai politikai nusispjovė į realius poreikius ir šių metų biudžete pareigūnų atlyginimui ir motyvavimui paliko minėtus 39 mln. eurų. Iš šios sumos apie 30,5 mln. eurų skirta Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities įstaigoms – policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bei Viešojo saugumo tarnybai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Likusi dalis teko kitų ministerijų pavaldumo statutiniams pareigūnams – Kalėjimų tarnybai ir Probacijos tarnybai (Teisingumo ministerijos sistema) bei Muitinės departamentui (Finansų ministerijos sistema).
Daugumai pareigūnų – simbolinis padidėjimas
VRM oficialiai skelbia, kad pareigūnų atlyginimai didėja. Tačiau profesinių sąjungų duomenys rodo kitokį paveikslą: maždaug dviems trečdaliams pareigūnų atlyginimai padidėjo vos apie 30 eurų per mėnesį „į rankas“.
„Tai, tiesą pasakius, ne atlyginimų didėjimas, ne sisteminės problemos sprendimas, o labai simbolinis makiažas. Kuris nei sprendžia realias problemas, nei stabdo pareigūnų išėjimą iš sistemos“, – sako NPPSS pirmininkė Ineta Kursevičienė.
Papildomi motyvaciniai priedai, siekiantys apie 300 eurų, kuriais taip didžiuojasi VRM, yra skirti tik nedidelei daliai pareigūnų – tiems, kurie turi ilgiausią tarnybos stažą. Didžioji dauguma gi liko su minimaliais pokyčiais.
„Kai daugiau nei pusei pareigūnų atlyginimas padidėja keliasdešimt eurų, o daliai – keliais šimtais, tai ne stiprina sistemą, o ją skaldo“, – pabrėžia I. Kursevičienė.
Profesinės sąjungos perspėjo – jų neišgirdo
Dar biudžeto svarstymo metu profesinės sąjungos ragino pasirinkti sprendimus, kurie apimtų visą sistemą, o ne tik atskiras pareigūnų grupes. Buvo įspėta, kad selektyvus finansavimo paskirstymas sukels įtampą ir nusivylimą.
Šiandien būtent tai ir vyksta – dalis pareigūnų jaučiasi palikti nuošalyje, o sistemoje daugėja nepasitenkinimo.
„Mes aiškiai sakėme – fragmentiški sprendimai sukels įtampą. Deja, šiandien matome, kad būtent tai ir vyksta“, – teigia NPPSS vadovė.
Įsipareigojimai liko pažadais
Svarstant biudžetą politikai ne kartą kartojo, kad skirtas finansavimas nėra galutinis sprendimas, o iki 2026 metų vidurio bus ieškoma papildomų lėšų. Tačiau šiandien viešojoje erdvėje nematyti realių veiksmų šiems įsipareigojimams paversti kūnu.
„Pareigūnams buvo aiškiai pažadėta, kad finansavimo klausimas bus sprendžiamas. Jeigu šiandien matome, kad pažadai nevirsta realiais veiksmais, tai reiškia viena – trūksta politinės valios“, – sako I. Kursevičienė.
Sistema – ant ribos
Visa tai vyksta tuo metu, kai vidaus saugumo sistema susiduria su didėjančiais iššūkiais – pareigūnų trūkumu, augančiomis hibridinėmis grėsmėmis, migracijos spaudimu.
Profesinės sąjungos pabrėžia, kad tokioje situacijoje simboliniai sprendimai yra pavojingi.
„Kai poreikis yra 150 mln. eurų, o pareigūnų sąskaitose tai virsta vos 30-čia eurų, mes turime ne problemos sprendimą, o paprasčiausią jos ignoravimą. Pridengiamą saldžiais politikų žodžiais“, – sako I. Kursevičienė.
„Pareigūnams buvo pažadėta daugiau. Jeigu pažadai ir toliau nebus vykdomi, pareigūnai bus priversti grįžti į gatves – ne užtikrinti viešąją tvarką, o ginti savo teises“, – įspėja NPPSS vadovė.
Profesinių sąjungų teigimu, prasidėjusi Seimo pavasario sesija parodys, ar valdantieji gebės pereiti nuo pažadų prie realių sprendimų ir dar iki metų vidurio suras statutinėms įstaigoms trūkstamus maždaug 20 mln. eurų. Visgi kol kas pareigūnai mato tik vieną dalyką – pažadų ir realybės atotrūkis nemažėja.
