Seime patvirtintas 2026–2028 metų biudžeto įstatymas. Pagal jį kitų metų valstybės biudžete vidaus reikalų srities statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui didinti bei motyvacijai stiprinti (įskaitant kompensacijas už ilgalaikę tarnybą) papildomai bus skirta 30,5 mln. eurų. Visoms statutinėms įstaigoms kitais metais papildomai skiriamos lėšos siekia apie 39 milijonus eurų.
Seimas taip pat pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtoms Vidaus tarnybos statuto pataisoms. Jas priėmus, 9–10 pareigybių grupių pareigūnų darbo užmokestis padidės nuo 24 iki 162 eurų (neatskaičius mokesčių). Be to, maždaug trečdalis labiausiai patyrusių ir didžiausią tarnybos stažą turinčių pareigūnų kas mėnesį gaus 300 eurų kompensaciją už ilgalaikę tarnybą.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkė Ineta Kursevičienė sako, kad kitų metų biudžetą ir Vidaus tarnybos statuto pataisas galima vertinti kaip smarkiai kompromisines.
„Ir tai, visų pirma, yra politikų kompromisas ne su pareigūnais, o su Lietuvos žmonėmis dėl jų saugumo. Galiu drąsiai pasakyti, kad nuo šiol kaltė dėl kiekvienos nelaimės, kurioje pareigūnai galbūt būtų galėję padėti, bet negalėjo dėl statutinių pareigūnų trūkumo ar prasto aprūpinimo, kris ant politikų sąžinės. Ypač sunku suvokti, kad tokie kompromisai daromi dabar, kai, įvertinus geopolitinę situaciją, saugumo klausimai tampa valstybės išlikimo klausimais“, – sako I. Kursevičienė.
Pareigūnai, pasak jos, jaučiasi apgauti dėl vasarą VRM parengto ir pristatyto Vidaus tarnybos statuto projekto, kuriuo buvo žadamos gerokai didesnės garantijos.
„Buvo žadama visiems statutiniams pareigūnams didinti darbo užmokestį 7 proc. kasmet, mokėti 400 eurų priedą nuo 25 metų tarnybos ir procentinį priedą nuo 15 metų stažo. Tam biudžete reikėjo papildomų 53,8 mln. eurų. Matome, kad iš šių pažadų liko tik trupiniai. Jų, matyt, nebūtų ir tiek, jei lapkričio pabaigoje pareigūnai nebūtų surengę „Popierinio saugumo“ protesto akcijos. Kitaip vertinti kitąmet numatomo maždaug 8 eurų per mėnesį didėjimo tiesiog neįmanoma“.
Atskiro paminėjimo, anot NPPSS pirmininkės, nusipelno aplinkosaugos situacija.
„Ji visiškai nedžiugina ir aš nesuprantu, kuo aplinkosaugininkai užsitraukė tokią politikų nemeilę. Aplinkosaugos darbuotojų profesinė sąjunga kėlė reikalavimą dėl papildomo 8,18 mln. eurų finansavimo trejus metus iš eilės. Sutikite, valstybės mastu tai tikrai menka suma, tačiau ji nebuvo skirta. Dvigubai didesnė suma biudžete buvo skirta šalies melioracijai, todėl dabar mes liūdnai juokaujame, kad aplinkosaugininkų darbo užmokestis buvo paleistas melioracijos vamzdžiais. Sunku suprasti, kur ir kaip aplinkosaugininkai turi rasti vidinės motyvacijos eiti tarnybą, kurioje jie per mėnesį uždirba apie 900 eurų. Ir tai yra žmonės su aukštuoju išsilavinimu, dirbantys atsakingą ir dažnai pavojingą darbą“.
NPPSS, net ir patvirtinus biudžetą, toliau sieks sisteminių sprendimų.
„Reikalausime, kad statutinių ir aplinkosaugos įstaigų finansavimas būtų susietas su Lietuvos BVP, skiriant šioms sritims ne mažiau kaip 1,6 proc. BVP. Minimalus pareigūnų ir aplinkosaugininkų užmokestis privalo būti ne mažesnis kaip 1500 eurų „į rankas“, o 2026–2028 metų laikotarpiu jis kasmet turi augti bent 7 proc. Galiausiai, priedas už tarnybos stažą labiausiai patyrusiems pareigūnams turi augti iki 400 eurų, taip pat turi būti mokami nustatytos procentinės dalies priedai pareigūnams, turintiems 10 metų ir didesnį tarnybos stažą“, – dėtsto I. Kursevičienė.
Ji taip pat užsimena, jog Ministrė Pirmininkė, Seimo pirmininkas, kai kurie politikai, taip pat ir Vidaus reikalų ministras pažadėjo kitų metų viduryje peržiūrėti statutinių įstaigų ir aplinkosaugos biudžetus. „Dar vienas pažadas. Bet mes jį pasižymėjome ir darysime viską, kad jis taptų konkrečiais pareigūnų ir aplinkosaugos bendruomenei būtinais darbais“.
