Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija išnagrinėjo administracinę bylą, pagal pareiškėjo – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūno – apeliacinį skundą.
Pareigūnas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus įsakymą, kuriuo pareigūnas buvo atleistas iš pareigų, grąžinti jį į tarnybą PAGD bei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo datos iki grąžinimo į tarnybą dienos. Pareigūnas taip pat prašė, kad teismas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą ir pripažintų, kad Vidaus tarnybos statuto nuostatos, kurių pagrindu ugniagesys buvo atleistas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Istorija prasidėjo 2020 m. lapkritį, kuomet ugniagesys, ne tarnybos metu vairuodamas sunkvežimį, eismo įvykio metu sužalojo kitus asmenis. Ikiteisminis tyrimas pareigūno atžvilgiu buvo nutrauktas susitaikius ir atlyginus žalą, pareigūnas nebuvo pripažintas kaltu įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Tačiau, PAGD neatsižvelgė į šias aplinkybes, ugniagesį atleido kaip praradusį nepriekaištingą reputaciją: esą vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu, net ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pareigūnas nebegali dirbti vidaus tarnyboje.
Praėjusių metų rudenį pareigūno reikalavimus buvo atmetęs Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Pareiškėjas, kurio interesams atstovavo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininkų komanda, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai nurodė, kad PAGD direktoriaus įsakymas, kuriuo jis buvo atleistas iš pareigų, buvo priimtas neįsiteisėjus ikiteisminiame tyrime priimtai nutarčiai, tai yra nesant įsiteisėjusio sprendimo dėl pareiškėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio. Jis taip pat pažymėjo, kad PAGD nesiaiškino visų įvykio aplinkybių, todėl įsakymas buvo priimtas pažeidžiant pareigūno konstitucinę teisę stoti į valstybinę tarnybą. Apeliaciniame skunde buvo pakartotas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Ypač svarbi, anot pareigūno, buvo aplinkybė, jog tuo metu, kai jis pradėjo tarnybą vidaus reikalų sistemoje, Vidaus tarnybos statutas nenumatė ribojimų, susijusių su pareigūno statusu, jei asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareigūno apeliacinį skundą, įvertino pareiškėjo argumentus ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas pateikti išaiškinimą ar Vidaus tarnybos statuto nuostatos nepažeidžia pareigūno teisių.
Konstitucinis Teismas šio ir dar vieno UGPS nario byloje suformuoto kreipimosi pagrindu išnagrinėjo situaciją ir šių metų spalio mėn. konstatavo, kad Vidaus tarnybos statuto nuostatos prieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas atsižvelgė į UGPS pareigūnų skundus dėl Vidaus tarnybos statuto prieštaravimo Konstitucijai ir įvertino situaciją iš esmės – vidaus tarnybos pareigūnams neturėtų būti taikomi neproporcingai griežti reputacijos reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija po Konstitucinio Teismo sprendimo atnaujino bylos nagrinėjimą ir priėmė sprendimą pareigūno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Buvo pripažinta, kad ankstesnis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nepagrįstas ir panaikintas PAGD direktoriaus įsakymas, kuriuo pareigūnas buvo atleistas iš užimamų pareigų. Teismas nurodė pareigūną grąžinti į tarnybą, o jo reikalavimą priteisti iš PAGD vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šis teismo sprendimas yra neskundžiamas.
—
J. Stacevičiaus / LRT nuotrauka.
